Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS)

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS)

Pradžia

B. Vėsaitė: ET Parlamentinė Asamblėja rengs pranešimą Astravo atominės elektrinės saugumo klausimu

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) biuras apsvarstė Seimo delegacijos ETPA pirmininkės Birutės Vėsaitės ir kitų delegacijos narių iniciatyva užregistruotą rezoliucijos pasiūlymą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Baltarusijoje, Astrave statomos atominės jėgainės saugumo reikalavimų pažeidimų. Priimtas sprendimas pavesti ETPA Socialinių reikalų, sveikatos ir tvarios plėtros komitetui parengti pranešimą ir rezoliuciją šiuo klausimu.  

Pasiūlyme rezoliucijai teigiama, kad nepaisydama įrodytų Espoo ir Arhuso konvencijų principų pažeidimų, Baltarusija sparčiai tęsia atominės elektrinės statymo darbus, kuriuos atlieka Rusijos korporacija „Rosatom“. Statybos vykdomos pažeidžiant tarptautinius saugumo ir poveikio aplinkai standartus bei negerbiant atvirumo principų, nederinant proceso su kaimyninėmis valstybėmis. Objekto vieta pasirinkta net nepradėjus tarptautinio poveikio aplinkai įvertinimo atsižvelgiant į Espoo Konvenciją, o Atominės energetikos agentūros saugumo reikalavimai ignoruojami. Susirūpinimą kelia ir tai, kad Baltarusija neatliko ir ES reikalaujamų saugumo bandymų („angl. stress – tests“), nors privalėjo tai padaryti pagal 2011 m. pasirašytą susitarimą su Europos Komisija.

Skaityti daugiau: B. Vėsaitė: ET Parlamentinė Asamblėja rengs pranešimą Astravo atominės elektrinės saugumo klausimu

Kalniečiuose atšvęstos Joninės

Penktadienio vakarą „Eigulių Aukuro“, Eigulių bendruomenės centro ir Kaunėnų bendruomenės   kauniečius bei Eigulių ir Kalniečių mikrorajonų gyventojus pakvietė į tradicinę  Joninių šventę. Visus susirinkusius sveikino Seimo nariai Orinta Leiputė ir Arimantas Dumčius, kiti svečiai. Šventinėje programoje dalyvavo ansambliai  „Saulutė“ ir „Guboja“, grupė „Dinamika“, atlikėjai Rūta Morozovaitė, Juozas Janušaitis. Geras oras leido švęsti, o į šventę susirinkę miestiečiai ir  miesto svečiai stoviniavo ar šoko prie scenos, dainavo kartu su atlikėjais, sveikino varduvininkus. Neliko neapsėsti aikštėje įrengti suoleliai, kiti susėdo ant atsineštų patiesalų. Pirmieji scenoje pasirodė ansamblis “Saulutė”. Šokdami ar linguodami susirinkusieji lydėjo kiekvieną jaunų atlikėjų atliktą kūrinį, abejingų nepaliko ir  grupė  “Dinamika”,  puikiai nuotaikai tiko ne tik simboliškas grupės pavadinimas, bet ir linksma muzika. Pasidavę linksmos muzikos skleidžiamai nuotaikai, sukosi rateliai ir poros.

Skaityti daugiau: Kalniečiuose atšvęstos Joninės

O. Leiputė: Per karščius saugokime gyvūnus!

Gerbiami Lietuvos gyventojai,

Atėjus vasaros karščiams naminiai gyvūnai, kaip ir žmonės, turi būti saugomi nuo perkaitimo – šilumos smūgis pavojingas augintinio gyvybei. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, gyvūnai gali patirti šilumos ir saulės smūgius, išsekimą, dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Didžiausią pavojų vasarą kelia šilumos smūgis. Jis pasireiškia kūno temperatūros pakilimu (gali būti net virš 40 °C), dėl ko gali atsirasti centrinės nervų sistemos sutrikimai, gyvūnų elgesio pakitimai. Apie gyvūno šiluminį perkaitimą taip pat gali rodyti tokie požymiai, kaip nusilpimas, vangumas. Padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Gyvūnai gali eiti svyruodami, sumažėja ar visai išnyksta apetitas. Nesuteikus laiku pagalbos, jūsų augintiniai gali nugaišti. Jei gyvūnas praranda sąmonę, išnyksta refleksai, tuomet padėti jau nebegalima. Pirmoji pagalba šilumos smūgio ištiktam gyvūnui – nuvesti į pavėsį, ant viso kūno pilti šaltą vandenį arba dėti šaltus kompresus ir skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Skaityti daugiau: O. Leiputė: Per karščius saugokime gyvūnus!

Joninės

O. Leiputė. „Saugi Lietuva“ – su patyčių kultūros ambasadoriais

Skambiai, tikrai skambiai startavo prezidentinė kampanija „Už saugią Lietuvą“. Reikėtų tarti pagiriamąjį žodį už šios kampanijos inicijavimą. Taip, problemos, kurias raginama spręsti – svarbios ir tarpsta tarp mūsų. Išsikalbėti, išdrįsti ir nelikti nuošalyje – brandžios visuomenės tikslas.

Gaila, kad kartais net patys tauriausi sumanymai tampa politiniu farsu, verčiančiu suabejoti iniciatorių nuoširdumu. Panašu, kad tuo virsta ir kampanija „Už saugią Lietuvą“. Ji jau dabar yra nesuvokiamai perspausta ir virtusi komunikacine „pompa“. Kiekvieną dieną mes girdime tą lietuviškų eterio žvaigždžių padejavimą ir retorinį klausimą: „Ar Lietuva – geriausia šalis pasaulyje?“ bei atsakymą, kad „Kol kas dar ne“. Ir tada užgriūva neigiamos informacijos lavina, kad 2015 m. buvo užregistruota beveik 40 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose, 3300 vaikų auga globos namuose, kas trečias mokinys patiria patyčias, 3 kartus didesnis nei ES vidurkis savižudybių skaičius (30,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų), didžiausias ES suvartojamo alkoholio kiekis ir t.t.

Ši tirada mums kartojama kiekvieną dieną po 20 kartų. Nejučia pradedi suvokti, kad tikrai ne kas. Nors visa tai seniausiai žinome, skaitome portalus ir laikraščius, klausomės radijo ir žiūrime televizijas, bet tuo pat metu kyla klausimas, kodėl taip tiesmukai brukama ta neigiama informacija, jos pastaruoju metu tiek daug? Ką tuo bando pasakyti Prezidentė ir jos komanda? Kita vertus, susidaro įspūdis, kad tų problemų nė nenorima spręsti: priešingai, norima palaikyti nesaugumo jausmą, priversti jaustis kaltu ir nesaugiu; galiausiai, sužadinti pyktį ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Nejučia supranti, kad kažkur tai jau esi matęs.

Skaityti daugiau: O. Leiputė. „Saugi Lietuva“ – su patyčių kultūros ambasadoriais

Birutė Vėsaitė. Harmonija ar karas tarp kartų?

Kokio amžiaus šiandien yra senas žmogus? 21 a. žmonės gyvena 20 – 30 metų ilgiau nei prieš pusę amžiaus. Galima sakyti, jog dabartiniai 60-mečiai yra praeities 40-mečiai. Apie tai buvo diskutuojama EBPO Globalios Ekonomikos forume, kuriame teko dalyvauti ir pasisakyti šių eilučių autorei. 

Pasaulio bendruomenė sparčiai sensta, prognozuojama, jog 2050 metais pasaulyje bus 2 milijardai pagyvenusių žmonių virš 60 metų. Šiam procesui apibūdinti jau naudojamas ir naujas terminas – globali senstanti visuomenė. Dėl tokių demografinių tendencijų išėjimas į pensiją įgauna visiškai kitokią prasmę, smarkiai keičiasi visos darbo rinkos struktūra.

Vienu iš ekonominių imperatyvų tampa dirbti ilgiau, nes dėl mažesnio gimstamumo darbo jėgos mažėja, žmonės jaučia galintys dirbti ilgiau, o ir senatvės pensija, kaip vienintelės pajamos, ne visada užtikrina pakankamą pragyvenimo lygį. Ar vienam iš keturių jaunų žmonių po ekonominės krizės vis dar neturint darbo, tokia situacija nesukelia papildomų įtampų tarp skirtingų kartų?

Nors darbingo amžiaus žmonių mažėja, tačiau ir pačios darbo vietos nyksta. Dabartinės, į darbo rinką įžengiančios Y kartos atstovams tikrai yra nelengva įsitvirtinti, nes darbo vietų, kurios egzistavo prieš 10 ar 20 metų, dabar tiesiog nėra. Jas pakeitė automatizacija, skaitmenizacija arba jų turima kvalifikacija paprasčiausiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Švietimo sistema bei žmonių įsivaizdavimai dėl specialybės pasirinkimo nesikeičia taip greitai, kaip darbo rinka. Pavyzdžiui, IT sektoriuje yra keli milijonai darbo vietų, kurių užimti paprasčiausiai nėra kam.

Dabartinis jaunimas jaučiasi ekonomiškai ir kultūriškai nesaugus, o tai yra labai pavojingas mišinys. Net tie jauni žmonės, kurie yra gerai išsilavinę, pusė jų dirba su laikinais kontraktais. Tai užtikrina nuolatinį nesaugumo jausmą. Dėl šių priežasčių sutinkama, jog reikia radikalių pokyčių ir reformų, kad pavyktų išlaikyti visuomenę kaip vieningą visumą ir išpildyti teisėtus tiek vyresnės, tiek Y kartos lūkesčius.

Skaityti daugiau: Birutė Vėsaitė. Harmonija ar karas tarp kartų?

Gedulo ir vilties diena

M. Visockas: kokioje realybėje gyvena liberalų rinkėjai?

Ar liberalai prisidirbs tebuvo laiko klausimas. Atvirai deklaravę artimus ryšius su stambiu kapitalu, jie kūrė intrigą, kada pagaliau pasimatys daugiau nei tik platoniški santykiai. Tačiau šioje istorijoje stebina ne tiek grynaisiais laikomos pinigų sumos, Masiulio nukritimas iki Uspaskicho lygio (kalbos apie skandalingas naujienas vos tik prokurorai panaikins įpareigojimus nekomentuoti), liberalų pasimetimas ar bandymas sukelti visuomenės gailestį. Kas iš tikrųjų stebina, tai Liberalų Sąjūdžio pasekėjų ir rėmėjų vieši pasisakymai apie tikro lyderio savybes.

Korupcijos šešėlyje besimurkdantis politikas liberalų akyse yra kankinys. Pirmosiomis skandalo dienomis LRLS sugebėjo ištransliuoti svarbią žinią: jie yra sukrėsti ir rinkėjai turi jų pagailėti. Atrodo, kad gailestis yra slaptasis liberalų ginklas force major situacijose. Dalis rinkėjų internete pradėjo reikšti užuojautą Masiuliui, klijuoti jam tikro lyderio ir moraliai teisingo politiko etiketes. Argumentas numeris vienas – Masiulis atisako Seimo nario mandato. Beprecedentis atvejis purvinoje Lietuvos politikoje! Taip bando įteigti piaro meistrų pamokyti partijos lyderiai. Liberalų pasekėjai linksėdami galva sutinka – „tikrai, taip gali pasielgti tik lyderis“. Visuomenei transliuojama žinia, kad liberalai nesislapsto už Seimo nariui suteikiamo imuniteto, o tai esą turėtų būti vienas iš jų skaidrumą grindžiančių rodiklių. 

Skaityti daugiau: M. Visockas: kokioje realybėje gyvena liberalų rinkėjai?

Globalaus švietimo forumas

Pasaulinis švietimo kompetencijų centras, UNESCO Tarptautinis švietimo biuras (IBE) savo ekspertines žinias nuo šiol aktyviau skleis ir Lietuvoje. Birželio 6 d.  VDU pakvietė į Globalaus švietimo forumą. Globalaus švietimo forume apie kokybišką išsilavinimą ir šiandieninius iššūkius diskutavo, pranešimus ir sveikinimo kalbas sakė: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė,  Suomijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Harri Mäki-Reinikka, VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis bei kiti pranešėjai.  Renginį vainikavo susitarimo memorandumo pasirašymas tarp UNESCO Tarptautinio švietimo biuro ir VDU. UNESCO IBE ir VDU pasirašomas memorandumas numato glaudų universiteto ir organizacijos bendradarbiavimą sprendžiant  švietimo problemas. 

„Mums visiems yra labai svarbu, kad Lietuvoje būtų teikiamas kokybiškas, konkurencingas ir šiandieninius iššūkius atitinkantis išsilavinimas. VDU galėtų koordinuoti regioninį Tarptautinio švietimo biuro centrą, kuris, ilgalaikėje perspektyvoje kurtų, koordinuotų ir atliktų inovatyvių švietimo programų sklaidą Rytų partnerystės ir kituose regionuose. Ši iniciatyva siejasi ir su vystomojo bendradarbiavimo tikslais, o taip pat su darnaus vystymosi darbotvarke 2030” – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos Respublikos Seimo narė Orinta Leiputė.

Skaityti daugiau: Globalaus švietimo forumas

„Savaitraštis Kaunui“: politikas Ž.Garšva pasijuto taikiniu

Praėjusią savaitę „Kauno dienoje“ pasirodė rašinys „Politiko kaimynai šokiruoti“, pasakojantis apie keistą situaciją. Neva Kauno tarybos narys Židrūnas Garšva bando pasiekti, kad būtų apmokestintas stovėjimas aikštelėje, kurioje automobilį palieka jis pats ir kaimynai.

Negalėjo patikėti

Po publikacijos Kauno miesto savivaldybės užkulisiuose pasklido komentarai, kad į šią istoriją Ž.Garšva buvo įpainiotas piktavališkai ir negarbingai. Šias versijas leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ patvirtino ir aukšti savivaldybės pareigūnai. Tai pripažino ir pats Ž.Garšva – jis neslėpė suglumimo ir sakė esantis šokiruotas. 

47 m. politikas pasakojo iš pradžių negalėjęs patikėti tuo, ką perskaitė, tačiau greitai suprato, kas ir kodėl čia vyksta.

„Įsivaizduokite tokį kaimyną, kuris imasi žygių ir reikalauja: apmokestinkite mano automobilio stovėjimo vietą. Ir ne tik mano, bet ir kaimynų! Nėra jokios logikos. Visiems normaliems žmonėms aišku, kad toks kaimynas galėtų pretenduoti į bukiausio kaimyno nominaciją, gal net gauti į kailį. Iš tiesų ši nominacija labiausiai tiktų „Kauno dienos“ rašiniui ir jo užmačioms“, − atkreipė dėmesį Ž.Garšva.

Jo nuomone, rašinys „Politiko kaimynai šokiruoti“ ištrauktas iš rankovės ir yra akivaizdi manipuliacijos korta. 

Skaityti daugiau: „Savaitraštis Kaunui“: politikas Ž.Garšva pasijuto taikiniu

Tėvo diena

Ž. Garšva: kodėl spjaudoma į veidą socialdemokratams?

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje „sukasi“ ciniška propagandos ir šmeižto kampanija, nukreipta prieš socialdemokratų partiją. Šio ledkalnio viršūnė – socialiniuose tinkluose plūduriavęs negražus gražios socialinės akcijos perdirbinys „Aš ne daunas, aš – premjeras“.  

Kodėl spjaunama į veidą socialdemokratų partijai, jau ketvirtus metus vedančiai valstybę į priekį? 

Spjaunama todėl, kad pasibaigus argumentams, prasideda desperacija ir negražus žaidimas. Tai – dugnas, kurį pasiekė politiniai oponentai, konkuruojančios partijos, neturinčios jėgų ir galimybių kovoti garbingai. 

Tai – dugnas, tačiau ar šie užgauliojimai kenkia jų užsakovams? Ne, jie kenkia socialdemokratams. Partija, kuriai atstovauju, moka ir gali atsakyti į tokius užgauliojimus. Klausimas – ar atsako? Deja, bet tenka pripažinti, kad - ne.

Neatsakome todėl, kad pamirštame, jog turime tvirtą stuburą. Pamirštame, kad esame stipriausia Lietuvos partija. Partija, kuri šiandien diktuoja politinio žaidimo taisykles. 

Tvirtas stuburas reikalingas ne tik Lietuvos vidaus politikos arenoje. 

Siūlau atkreipti dėmesį, kokios tendencijos šiandien vyrauja neramumų blaškomoje Europos sąjungoje. ES narės vis agresyviau ima ginti savo nacionalinius interesus. Pažiūrėkime į tvirtas kaip plienas D. Britanijos ar Lenkijos pozicijas. Šios valstybės aiškiai deklaruoja savo tikslus, kryptingai jų siekia ir pasiekia savo.  

Skaityti daugiau: Ž. Garšva: kodėl spjaudoma į veidą socialdemokratams?

Tarptautinė vaikų gynimo diena

S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas

S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 metų pabaigoje. Šio projekto kaina  apie 4 mln. eurų.

Naujojo posto atidarymo ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos Respublikos Seimo narės Orinta Leiputė ir Birutė Vėsaitė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Audronius Navickas, Karinių oro pajėgų karininkai, Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai bei kiti svečiai. 

Skaityti daugiau: S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų...

Tarptautinė slaugytojų diena

Darius Razmislevičius: masiniai renginiai Kaune – patogesni neįgaliesiems

Kauno m. savivaldybės taryba pritarė Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašo pakeitimams, kurių dalis buvo orientuota į masinių renginių prieinamumą neįgaliesiems. Elementarios visų žmonių poreikius renginių metu užtikrinančios infrastruktūros įrengimas iki šiol priklausė tik nuo renginių organizatorių išprusimo ir geros valios. Patvirtinus tvarkos aprašo pakeitimus, Kauno mieste organizuojami masiniai renginiai tapo labiau draugiškesni neįgaliesiems.

Neįgaliuosius vienijančios organizacijos masinių renginių organizatoriams nekelia itin specifinių reikalavimų, kurie apsunkintų renginių planavimą ir eigą. Išskiriamos dvi pagrindinės problemos – lengvesnis patekimas į renginio vietą ir neįgaliesiems pritaikytų tualetų įrengimas. Būtent šios dvi problemos tapo savivaldybės taikiniu. Masinių renginių organizatoriai privalės užtikrinti, kad neįgaliuosius atvežančios transporto priemonės turėtų galimybę parkuotis kuo arčiau renginio vietos, o patiems neįgaliesiems ir juos lydintiems asmenims būtų numatyta saugi dalyvavimo renginyje vieta renginio centrinėje dalyje. Jeigu renginyje bus įrengiami tualetai, renginio organizatorius yra įpareigotas pastatyti ir neįgaliesiems pritaikytus tualetus. 

Skaityti daugiau: Darius Razmislevičius: masiniai renginiai Kaune – patogesni neįgaliesiems

Puslapis 1 iš 33

LSDP naujienos

LSDP spauda

spaudos archyvas

 

Save

Save

Save

Darbotvarkė

LSDMS

jaunimieciai.lt

1% parama partijai

Naujienos

Prisijungimo forma

Dabar naršo

Dabar svetainėje 14 svečiai (-ių) ir narių nėra

Lankomumas

Šiandien124
Vakar410
Šią savaitę2827
Šį mėnesį12440
Viso382115
      Svarbiausia - žmogus!

2014 © Visos teisės saugomos. LSDP Kauno miesto skyrius. E-sprendimas: Aurelija LankelienėJoomla šablonas iš Joomlashine