Paskutiniais darbo biržos duomenimis, nedarbas mūsų šalyje siekia 10,8 procento. Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad nedarbo lygiu Lietuvą lenkia tik Latvija ir Ispanija.

Vyriausybė tikina, kad nedarbo augimą stengiamasi pažaboti visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau opozicijos atstovai nemato būtinų žingsnių ir kaltina valdančiuosius abejingumu paprastiems žmonėms.

Laukia dar sunkesni metai

Kiekvieną savaitę darbo biržas užplūsta tūkstančiai darbo netekusių žmonių. Praėjusią savaitę darbo biržose įregistruota 6,3 tūkst. naujų bedarbių ir tik kiek daugiau nei tūkstantis laisvų darbo vietų. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi daugiau nei 232 tūkst. gyventojų. Tai 2,4 karto daugiau nei prieš metus.

Dar sudėtingesnė padėtis turėtų susiklostyti kitais metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2010-aisiais darbo neturės 329 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis šoktels iki 19,8 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažįsta, kad nedarbas tapo nemenku galvos skausmu. Kalbintas LŽ, jis patikino, kad iškilusius sunkumus bandoma spręsti. „Norėtųsi, kad niūrios ateities prognozės nepasitvirtintų. Tačiau nelaukiame susigūžę, kas bus toliau. Stengiamės imtis prevencinių priemonių nedarbui suvaldyti“, - aiškino jis.

Siūlys viešuosius darbus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad sunkmečiu nėra kokių nors ypatingų galimybių pažaboti nedarbą. Šiam reikalui siūloma efektyviai naudoti Europos Sąjungos (ES) paramą. Artimiausiu metu Bendrijos struktūrinių fondų lėšomis žadama finansuoti laikinuosius viešuosius darbus, į kuriuos bus įdarbinami bedarbiai ir sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai. Verslą norintiems pradėti gyventojams žadama teikti lengvatinius kreditus.

Nors šioms programoms planuojama skirti 90 mln. litų, jomis galės pasinaudoti tik nedidelė dalis sunkumų patiriančiųjų. Per trejus metus į viešuosius darbus planuojama nukreipti 13 tūkst. žmonių. Paskolas verslui pradėti ar plėtoti numatoma suteikti 1,2 tūkst. žmonių. „Žinoma, neverta tikėtis, kad ES parama gali sparčiai sumažinti nedarbo apimtį. Tačiau, jeigu naudojantis ja gyventojams bus sudarytos galimybės įgyti kvalifikaciją, susirasti darbą ar pradėti verslą, tai prisidės prie ekonomikos gaivinimo ir sušvelnins padėtį darbo rinkoje“, - įsitikinusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė.

Gresia neramumai

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis kritiškai vertina Vyriausybės pastangas suvaldyti nedarbą. Jo nuomone, valdantieji kol kas nesiėmė jokių reikiamų veiksmų padėčiai stabilizuoti ir gerinti. „Šiuo metu tai skaudžiausias ir svarbiausias klausimas valstybėje“, - pažymėjo jis.

V.Mazuronis įsitikinęs, kad ministrų kabinetas turėtų kuo greičiau parengti nedarbą mažinančių ir naujų darbo vietų kūrimą skatinančių kompleksinių priemonių programą. Suvaldyti nedarbą opozicijos lyderis siūlo peržiūrint mokesčius, mažinant biurokratiją, svarstant apie skatinamąsias priemones verslą nusprendusiems pradėti žmonėms ar darbo vietas pasiryžusiems išsaugoti darbdaviams.

Jei Vyriausybė ir toliau neskirs reikiamo dėmesio didėjančiam nedarbui, V.Mazuronio teigimu, netrukus susidursime su gerokai rimtesnėmis problemomis. „Pasitvirtinus prognozėms, kitais metais darbo neturės kas penktas darbingas žmogus. Dėl to įtampos gali neišlaikyti socialinio draudimo sistema, žmonės nebeturės iš ko gyventi, išlaikyti šeimas ir vaikus. Tai gali paskatinti rimtus neramumus“, - įspėjo jis.

Pasigenda rūpesčio

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat įsitikinęs, kad nedarbas - rimčiausia nūdienos problema. „Ekonominės krizės metu valdžia turi išsikelti tikslą saugoti darbo vietas. Jei to nedaroma, dėl nedarbo didėja valstybės išlaidos, prasideda socialiniai neramumai. Todėl kitos valstybės, nepaisydamos, kiek tai kainuos, stengiasi racionaliai suplanuoti išlaidas darbo vietoms išsaugoti“, - aiškino jis.

A.Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė kol kas eina priešingu keliu. Jos vykdomoje politikoje jis pasigenda dėmesio paprastiems žmonėms ir rūpesčio garantuojant jiems darbą bei nuolatines pajamas. Mažinti nedarbą, socialdemokrato teigimu, galima keliais būdais. „Reikėtų kuo skubiau ir racionaliau naudoti ES pinigus, didinti finansavimą infrastruktūros plėtojimo programoms, derėtis su bankais dėl garantuoto kreditavimo įvairiems ūkio subjektams“, - vardijo A.Butkevičius.

Pastangos būtinos

Ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad nedarbo lygio augimą lemia staigus ekonomikos nuosmukis. Tačiau ekspertas pasigenda plano, kaip ketinama kovoti su šia problema. „Negalima nedarbo didėjimo palikti savieigai, būtina dėti pastangas padėčiai suvaldyti“, - pažymėjo jis. Didėjant nedarbui, anot ekonomisto, augs įvairių pašalpų prašytojų skaičius, į viršų šaus skurdo kreivė, uždarbiauti į užsienį išvyks vis daugiau žmonių. R.Lazutkos teigimu, Vyriausybė gali daryti įtaką stabilizuojant padėtį darbo rinkoje. Viešajame sektoriuje tokių veiksmų imtasi mažinant valdininkų atlyginimus, o ne darbuotojų skaičių. Privačiame sektoriuje veikti galima daugiau netiesioginėmis priemonėmis, tokiomis kaip verslo aplinkos gerinimas. „Tačiau net ir tai nereiškia, kad daugės darbo vietų ar jų bent jau nemažės. Priešingai, darbdaviai gali investuoti į modernias technologijas, tad verslui atsigaunant nebūtinai daugės darbo vietų“, - pabrėžė ekonomistas.