|
(Gediminas Vagnorius - Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas, svetainės administratoriaus pastaba). Reikalaudama dar didinti mokesčius ir pritarti kitų metų valstybės
biudžeto projektui, Vyriausybės vadovai vėl klaidina mokesčių mokėtojus
apie savo pastangas mažinti biudžeto deficitą ar išaugusį skolinimąsi
valstybėse, kurios eina kitu nei Lietuva rinkos gaivinimo keliu.
Deja, grėsmingiausiai valdžios sektoriaus skola auga kaip tik
Lietuvoje. Šiais ir kitais metais valstybės biudžeto ir socialinių
fondų deficitas viršys kritinę 10 procentų bendrojo vidaus produkto
(BVP) ribą. Pridėjus smarkiai padidėjusius biudžetinių įstaigų
kreditorinius įsiskolinimus, per metus valdžia realiai įsiskolins 12
procentų BVP. Tačiau ir tokioje situacijoje Vyriausybė mieliau už
keturgubas palūkanas skolinasi iš komercinių bankų, nei už simbolinę
kainą iš tarptautinių finansinių donorų ir taip kas metus didina
biudžeto nuostolius po pusę milijardo litų.
Nepaisant skambios taupymo programų retorikos, Vyriausybė valdymo
išlaidas šiais metais realiai sumažins tik nepilnu procentu.
Palyginimui, Rusijos finansų krizės metu, kurios vis nepamiršta man
priminti buvę partijos kolegos, šalies valdymo išlaidos buvo sumažintos
dešimtadaliu, valstybė nedidino mokesčių ir nemažino pensijų bei algų,
beveik nesiskolino, ir visa tai buvo atliekama ramiai nekeliant panikos
ir bereikalingo ažiotažo. Biudžetas buvo gelbėjamas skatinant Lietuvos
ekonomiką, neapmokestinant reinvestuojamo pelno, pritraukiant papildomą
kapitalą.
Dar neseniai, teikdama šių metų biudžeto projektą, Vyriausybė
gąsdino, jog biudžeto deficitas sieks 5 procentus BVP, jei jai nebus
leista padidinti mokesčių ir pertvarkyti finansų. Seimas pakluso
visiems Vyriausybės finansiniams įgeidžiams, tačiau iždo skylė nuo to
ne tik nesumažėjo, bet padvigubėjo. Kitų metų biudžete Vyriausybė
planuoja centrinės valdžios skolą net patrigubinti. Jei tokiu tempu
valstybė bus praskolinama ir 2011 metais, tai Lietuvos skola viršys
leistiną 60 procentų BVP lygį, tuomet mūsų šalis bus nustumta į sunkų
finansinį užribį, o tai žmonėms grės didžiuliu ir ilgalaikiu nedarbu.
Biudžeto skylė katastrofiškai plečiasi dėl to, kad Vyriausybė
sistemingai naikina mokesčių mokėtojus. Kai visos rimtesnės ES šalių
vyriausybės ėmėsi gaivinti rinką ir verslo kreditavimą, mūsų Vyriausybė
elgėsi priešingai. Ji per metus nesugebėjo „paleisti“ net paprastos
Būsto (daugiabučių namų) renovavimo programos, nors jai ES jau seniai
skyrė milijardą litų kreditinių išteklių.
Peržengus tam tikrą ribą, besaikis mokesčių kėlimas nedidina, o
mažina iždo įplaukas. Šiais metais šeštadaliu padidinus PVM tarifą,
kitais metais valstybės biudžetas praras apie 3 mlrd. litų. Dėl to
Vyriausybė jau žada (Protokole prie Nacionalinio susitarimo)
pramonininkams sugrąžinti buvusį 18 PVM tarifą. Tačiau tuoj pat siūlo
didinti kitą – Sodros mokestį, lyg dar negana būtų klaidų. Gal metas
liautis eksperimentuoti mokesčių didinimais!
Kodėl mes tikime mokesčių mažinimo nauda? Iki protingo lygio
sumažinti mokesčiai, kurie įtakoja ekonominę apyvartą, įgalina lengviau
susigrąžinti „į šešėlį nustumtą“ verslą ir laipsniškai didinti
smukusias biudžeto įplaukas. Valstybei investuojant į ekonomikos ir
verslo gaivinimo programas, jos išlaidos su kaupu atsipirktų dar tais
pačiais metais, o biudžeto deficito nedidintų. Į rinką įliejus daugiau
kreditinių lėšų, kurios dabar iš Lietuvos bėga kaip per kiaurą rėtį,
ekonomikos apyvarta ir iždo pajamos dar padidėtų.
Deja, Vyriausybė iki šiol nesiūlo antikrizinės ekonomikos ir
finansų stabilizavimo strategijos ir net nebando svarstyti galimų
rinkos gaivinimo planų. Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/316313/g-vagnorius-vyriausybe-uzsispyrusiai-stumia-sali-i-finansine-duobe/rubrika:naujienos-lietuva-politikutribuna
|
