Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas
G.Nausėda interviu neseniai ne tik pažėrė komplimentų Vyriausybės
finansų politikai, bet ir apologetiškų, nors ir “santūrių” optimistinių
prognozių. Tiesa, G.Nausėda nė žodžiu neužsiminė apie daugybę savo
visiškai nepasitvirtinusių prognozių prieš metus ir, aišku, to fakto,
jog būtent bankininkai padiktavo šiai Vyriausybei tik jiems patiems
naudingą politiką.
Ne ūkiui, ne ekonomikai, ne Lietuvos žmonėms, o tik sau, nes būtent ir
taip pat iš G.Nausėdos atstovaujamo banko A.Kubiliaus Vyriausybė
pasiskolino už milžiniškas palūkanas milijardus litų, kuriuos reikės
grąžinti mums visiems. Tik šiemet reikės palūkanų dengimui per milijardą
litų iš iš vargano šalies biudžeto. Tai reiškia, jog mes visi mokėsime
už bankų ir juos aptarnaujančių “analitikų” sukeltą finansinę krizę. Ir
mokėsime ne kam kitam, o būtent jiems, kurie paskolino valstybei jau
keliolika milijardų litų už keleriopai didesnes palūkanas, nei
valstybėms skolinama apskritai. Tai reiškia, jog ir toliau verslas nebus
kredituojamas normaliomis, ūkio auginimą skatinančiomis palūkanomis, o
keli įsitvirtinę šalies rinkoje užsienio bankai ir toliau diktuos savo
monopolines sąlygas su ideologiniu “ekonomikos analitikų” aptarnavimu.
Akivaizdu, kad šalies ekonomika ir dar išsilaikę verslininkai
(daugiausia tie, kas nesiskolino iš G.Nausėdos atstovaujamo ir panašią
politiką vykdančių bankų) tik šiek tiek prisitaikė prie gerokai
pablogintų krizės akivaizdoje verslo sąlygų. Ir ne tik padidėjusiais
mokesčiais, bet ir vis naujais apribojimais, ypač smulkiajam verslui,
nepaisant gražių Vyriausybės pažadų apie biurokratijos “saulėlydį”.
Tūkstančiai smulkių įmonių bankrutavo ir tebebankrutuoja. Tūkstančiai
lietuvių emigruoja arba ketina išvykti iš šalies. O G.Nausėda minėtame
interviu tik probėgšmomis pamini didžiulę bedarbystės problemą (deja,
jau šiemet turėsime apie 400 tūkstančių bedarbių oficialiai), klausdamas
“savęs, kaip galėjo atsitikti, kad Lietuva patenka tarp tų pasaulio
valstybių, kuriose nedarbo lygis nuo krizės pradžios ūgtelėjo
labiausiai”. Kad į šį klausimą atsakyti, tikrai nereikia būti, nei
bankininku, nei “analitiku” – visos priežastys ir yra G.Nausėdos
giriamos Vyriausybės politikoje. Tai patvirtins ir jau ne sykį
patvirtino iš bankų negaunantys atlyginimų ekonomistai bei analitikai.
O kur dar viena “naktinės” A.Kubiliaus ir bankininkų padiktuotos
mokesčių reformos, gal būt pati blogiausia pasekmė – daugiausiai nuo
1994 metų išaugęs ir tebeaugantis “šešėlinis” verslas? Ten jau beveik
ketvirtadalis bendro vidaus produkto su visomis sąlygomis augti
nusikalstamumui, korupcijai, mokesčių nesurinkimui, atitinkamai su
mažėjančiomis valstybės galimybėmis remti švietimą, sveikatos apsaugą,
bedarbius ir t.t.
G.Nausėda teigia, “kad itin “kieta” ir ribojanti Lietuvos finansinė
politika atlieka vieną reikšmingą funkciją – stabilizuoja valstybės
finansus”. Be to jis tikisi, cituoju, kad “dabartinė Vyriausybė jau
pasirinko savo ekonominės politikos kryptį ir dabar blaškytis bei
mėginti grįžti į pradinį tašką nėra prasmės, be to, ir per vėlu”. Turint
galvoje visišką A.Kubiliaus Vyriausybės kurtumą ir nepakantumą kritikai
bei kitokiai nuomonei, G.Nausėda, matyt, bus teisus. Nereikėjo net
švelniai jų perspėti. Tiesa, galima tikėtis, kad tokių apologetiškų
“analitiko” analizių dar bus ir daugiau – juk viskas vyksta pagal
bankininkų planą.
Gediminas Kirkilas, Socialdemokratų partijos narys
Šaltinis www.alfa.lt
|