Pirmiausia dėl bankininko sąvokos. Manau, kad M.Staskevičius nevisiškai teisus, lygindamas banke dirbančias kasininkes ir valytojas su G.Nausėda. Taip jis – nėra banko savininkas, tačiau užimdamas aukštas pareigas ir gaudamas daug didesnį atlyginimą, nei minėtų kategorijų darbuotojai, natūralu, visiškai kitaip gina banko interesus. Čia nematau nieko bloga, tačiau nesutiksiu, kad toks aukštas banko pareigūnas būtų vadinamas (kaip neretai būna) dar ir “nepriklausomu” ekspertu ar analitiku. Tikiuosi, jog M.Staskevičius sutiks, jog pagrindinės G.Nausėdos pareigos ir yra ginti jo atstovaujamo banko interesus. Jo pateikiamos ekonomikos analizės bei prognozės yra labai svarios, neabejotina, tačiau negalima nematyti ir interesų.

Pavyzdžiui mes, politikai, (vis tiek save vadinu politiku ir galvoju, jog turiu teisę) visuomet sakome – esu socialdemokratas ar liberalas ir, aišku, nesislepiame po kokia nors tariamo nepriklausomumo kauke.

Dėl krizės sukėlimo priežasčių mes, ir ne tik mes, diskutuosime, o ir  visame pasaulyje dar ilgai vyks ginčai. Tačiau dėl vienos priežasties šiandien, regis, sutaria visi – pasaulinę finansų krizę sukėlė ne šalių vyriausybės, finansinės institucijos, nesaugiai investavusios, vaikiusios papildomų pelnų, o neretai, kaip parodė įvykiai šalyje, nuo kurios krizė prasidėjo (JAV) ir sukčiavusios. Tai jokiu būdu nereiškia, jog bankai yra kažkoks savaiminis blogis. Daugelio šalių vyriausybės, pagal biudžeto ir ekonomikos galimybes, jiems padėjo, tačiau ir iškėlė griežtesnius jų veiklos kontrolės reikalavimus.
Deja, taip neatsitiko Lietuvoje, o dar daugiau, dabartinė Vyriausybė apskritai pasidavė bankų ir juos aptarnaujančių ekspertų įtakai, skolinosi, esu įsitikinęs, per brangiai, o dalis tų milijardų jau iš Lietuvos išvežti ir tai - niekam ne paslaptis. Todėl ir bankininkų – ekspertų komentarai bei patarimai turi būti vertinami būtent šiame kontekste, aišku, jų neatmetant, tačiau ir jų suvokiant interesus.

Jokiu būdu nesutiksiu, jog esu teigęs, kad krizę sukėlė A.Kubiliaus Vyriausybė. Priešingai, kaip jau minėjau, pagrindinė priežastis visur, ir Lietuvoje, buvo bankų bei kitų finansinių institucijų neskaidri ir per mažai kontroliuojama veikla.  Tačiau tai – kitas klausimas. Pagrindinė A.Kubiliaus klaida ir buvo kaltinti prieš tai buvusią Vyriausybę, o nematyti tikrųjų krizės kaltininkų bankų.

Kritikuoju A.Kubiliaus Vyriausybę už veiksmus, kurie, pabrėžiu, krizę pagilino. Pirmiausia tai – vadinama naktinė mokesčių reforma (beje, ar tik ne tų pačių bankininkų, išsigandusių dėl savo pelnų, patarta?), nesirūpinimas darbo vietomis, ką darė visų kitų šalių vyriausybės pirmiausiai.

Būtent šios aplinkybės atvedė šalį į daug gilesnę krizę, nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, kur Vyriausybė elgėsi visiškai priešingai, o mūsų vartotojai dar jiems ir padėjo. Ar tik ne dėl A.Kubiliaus mokesčių politikos, neįvertinusios to paprasčiausio fakto, jog būdami atviroje ES erdvėje, negalime tiek kelti vartojimo mokesčius, kad mūsų žmonėms apsimokėtų pirkti svetur.

Nesutinku ir dėl bankų pelnų. Iš tiesų nuo 2001-jų metų jų pelnai iki praėjusių buvo didžiuliai, pirmiausia dėl ekonomikos augimo, taip pat dėl jų paskolų politikos, kurios tenka pripažinti Lietuvos bankas nesugebėjo tinkamai kontroliuoti. Tai išpūtė vadinamus burbulus, ką jie patys nenoriai, nors ir nenoromis pripažįsta. Esminė priežastis – pelno ir, aišku, atlyginimų bei premijų vaikymasis. Taip pat, beje, ir bankininkams – patarėjams. Gal kiek mažiau kasininkėms ir valytojoms...

Ekonomikai nusmukus daugiau, kaip penkiolika nuošimčių, bankrutavus tūkstančiams įmonių, nekredituojant verslo tinkamomis sąlygomis, suprantama, ir pelnų nėra, nors perimdami didžiulį turtą iš kreditorių, bankai tikrai neprapuls.

Užbaigiant poleminės pastabas, dar sykį dėkodamas M.Staskevičiui už kritiką, o dar daugiau už galimybę diskutuoti, nes tik taip surasime tiesą, tikiuosi nenusileidau iki jo, matyt, pritrūkus argumentų, asmeniškumų, kurie pačioje polemikoje jokios reikšmės neturi.