Šiemet kovo 8 d. sukanka 100
metų, kai Kopenhagoje susirinkusi moterų konferencija pasiūlė kasmet minėti
moterų kovos už laisvę ir lygias teises dieną. Mūsų promočiutės labai nustebtų,
kad šiandien moterys gali tapti valstybių prezidentėmis, parlamentų
pirmininkėmis ar Nobelio premijos laureatėmis, tačiau techninį, finansinį elitą
sudaro išimtinai vyrai. Nors per pastarąjį šimtmetį pasiekta nemažai, kad būtų
užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybės, moterys tebėra viena iš
pažeidžiamiausių grupių mūsų visuomenėje. Smurtas, neteisingas darbo
užmokestis, diskriminacija - tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria
daugelis Europos moterų.
Lietuva pasaulyje pagal
parlamentarių skaičių užima tik 79 vietą. Seime dirba 26 moterys – Seimo narės,
kas sudaro 18,4 proc., kai Šiaurės šalyse moterų parlamentarių yra apie 42
proc. Tam, kad moterų balsas būtų girdimas, reikia bent trečdalio moterų
parlamentarių. Beje, per ilgą socialdemokratų valdymo laikotarpį nei viena
socialdemokratė nebuvo pasiūlyta nei Seimo Pirmininke, nei pavaduotoja. Ar
tikrai mes esame prastesnė už konservatores?
Šiandien Lietuva išgyvena
ekstremalių išbandymų laikotarpį. Dabartinė krizė – tai laisvos rinkos nekrozės
bei blogo dabartinės Vyriausybės valdymo paseka. Geriau jau konservatoriai būtų
nieko nedarę, nes jų įvykdytos reformos žmonėms atnešė tik nuostolius ir
nusivylimą. Daugelis piliečių su nostalgija prisimena Socialdemokratų valdymą
ir jau atleido kai kurias padarytas klaidas.
Valstybei dirbančių moterų reikia tiek pat, kiek dirbančioms moterims
reikia valstybės. Vaiko pinigai, moksleivių maitinimas, ilgiausios ir
dosniausios motinystės bei tėvystės atostogos, išties buvo draugiškos paslaugos
šeimai, kurių tik prisiminimas teliko, praėjus metams po A.Kubiliaus valdymo.
Vos gyventojai spėjo atsikvošėti po progresinių pensijų ir socialinių išmokų
sumažinimo, kurios skaudžiai smogė moterims, A.Kubilius pasiūlė naują socialinę
inovaciją – pensijinio amžiaus ilginimą visiems iki 65 metų. Intelektinį ir
nesunkų fizinį darbą dirbančioms moterims tai gal būtų ir priimtina, tačiau ką
daryti slaugytojoms, kurios jau būdamos 60 m. sunkiai apverčia ligonius, duonos
kepėjoms, kurios nuo karščio seniai nejaučia rankų. Mokytojoms, kurioms
planuojamas 40 m. darbo mokykloje scenarijus, perspektyvos sulaukti pensijinio
amžiaus, turint gerą psichinę sveikatą praktiškai nelieka.
Daugelis Lietuvos gyventojų
nemažai vilčių dėjo į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Už ją
balsavo didesnė dalis Lietuvos moterų. Tačiau, mūsų Prezidentė, užsikrėtė
“prezidentizmo” virusu, ko gero nuo tokių dešiniųjų valstybių lyderių –
Berluskonio ar Sarkozy. O gal nuo Putino ir Lukašenkos? Galvos kapojamos, neišsakant
jokių argumentų, menkinamas politinių partijų prestižas, o šalis vedama link
prezidentinio valdymo ar net diktatūros įvedimo. Šie procesai ir jų
nekontroliuojama eiga kelia didelę grėsmę demokratijai Lietuvoje.
Bet tik tamsią naktį mes galime
įžiūrėti žvaigždes.
Lietuvos socialdemokratai
drauge su kitomis opozicijos partijomis paruošė alternatyvią Vyriausybės
programą, kurioje vienas iš solidžių skyrių yra “Už šiuolaikinę šeimą, tokią,
kokios reikia šiandien vaikus auginantiems ir dirbantiems žmonėms”, už pensijų,
socialinių išmokų atstatymą visuomenės nariams, už ekonomikos ir užimtumo
skatinimą. Ši programa yra Vilties programa, Lietuvos išvedimo iš krizės
programa ir be abejonės, palanki Lietuvos moterims.
|