Pasaulį sukrėtusi krizė paskatino politikus griežčiau kontroliuoti bankus. Pastarieji griebiasi skaičių ir tikina, kad didesnė kontrolė sumažins ne tik kreditavimo galimybes, bet ir pasaulio ūkio augimą.

Griežtų priemonių nenori

Kredito įstaigoms aktualių įstatymų pataisos inicijuojamos ne tik Lietuvoje – daugybė bankų reguliavimo ir mokestinių priemonių svarstoma ir ES mastu. Bankininkai įspėja, kad naujovės esą gali pristabdyti ir taip trapų Senojo žemyno ekonomikos atsigavimą.

ES institucijos šiuo metu svarsto naujus bankų kapitalo, likvidumo, atidėjinių reikalavimus, planuoja įvesti solidarumo ir stabilumo mokesčius bankams, apmokestinti PVM finansinius sandorius. To imamasi siekiant ateityje išvengti pražūtingų finansinių krizių ir pareikalauti, kad bankai taip pat įneštų savo indėlį šalinant dabartinio sunkmečio padarinius.

"Blogiausia, kad reguliacinės priemonės priimamos po vieną ir neaišku, kokį poveikį jos turės kartu. Kitas klausimas, ar įvertinus ekonomikos ciklą, jas reikia priimti dabar?" – abejojo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas.

"Nauji reguliaciniai reikalavimai iš bankų pareikalaus papildomo kapitalo. Bankai – ne labdaros organizacijos. Kad būtų galima didinti kapitalo kiekį, reikia didesnės grąžos. Gauti didesnę grąžą galima dviem būdais: išduoti daugiau kreditų arba didinti komisinius. Trečio kelio nėra", – apie griežtesnio reguliavimo padarinius bankų klientų kišenėms kalbėjo "DnB Nord" banko valdybos pirmininko pavaduotojas Vygintas Bubnys.

"Mes prarandame konkurencingumą ir priėjimą prie kreditų", – konstatavo LBA vadovas. <...>

Skaitykite "Diena.lt"