Dar keletas faktelių apmąstymui. Milijonieriaus pajamos apmokestinamos tuo pačiu tarifu, kaip bobutės perkamos duonos kepalas. Aiškinama, kad progresinių mokesčių įvedimas nesuvaidintų didesnio vaidmens sprendžiant šalies finansų problemas, tad neverta net prasidėti. Bet tuo pačiu metu skubama iš neįgaliųjų atimti transporto išlaidų kompensacijas (per mėnesį - 32 litus). Kažkas čia ne taip. Jei tie 32 litai per mėnesį yra pakankamai svarbūs valstybės finansams, kad ketinama juos atimti iš neįgaliųjų, kodėl negalima tokia, gal net didesne suma apmokestinti labiau pasiturinčiųjų?

Įvairūs mitai sunkina pastangas racionaliai diskutuoti dėl mokesčių. Nors skundžiamasi dėl didelių mokesčių, faktiškai jie yra labai maži. Lietuva per savo biudžetą perskirsto tik kokį trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP), mažiau negu bet kuri kita ES šalis, išskyrus Rumuniją. Visa ES perskirsto 45 proc. BVP, Šiaurės šalys - daugiau negu 50 procentų.

Skelbiama, jog Lietuvos mokesčių sistema yra proporcinė. Iš tiesų ji regresinė, tai yra mažiau pasiturintieji moka proporcingai didesnius mokesčius negu turtingesnieji, nes kai kurios pajamos, pavyzdžiui, palūkanos ir kai kurie dividendai, apmokestinamos mažesniu tarifu.

Prieš kelerius metus neteisingumas buvo dar ryškesnis. Sportininkų ir atlikėjų pajamos, honorarai bei kitos autorinės pajamos buvo apmokestinamos 15 proc. tarifu. Antai 2007 metais Arūnas Valinskas uždirbo beveik milijoną litų ir mokėjo mažiau negu 150 tūkst. litų pajamų mokesčių. Ne tik „šoumenai“ ir sportininkai, bet ir advokatai, profesoriai, architektai, žurnalistai, notarai ir daugelis kitų profesijų (ne)mokėjo mokesčius pagal šitą tarifą. Reikia sveikinti Vyriausybę, kuri panaikino šitą nepateisinamą lengvatą.

PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekės, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas. Jungtinėse Valstijose nėra PVM. Ekonomistai, kurie siūlo jį įvesti, tuo pačiu metu siūlo sumažinti arba visiškai panaikinti pajamų mokesčius mažiau pasiturintiems gyventojams, kad jie per daug nenukentėtų. Laukinio kapitalizmo tėvynėje labiau rūpinamasi socialiniu teisingumu negu čia.

Daugelyje Europos šalių maistui taikomos didelės lengvatos. Vokietijoje daugumai prekių ir paslaugų taikomas 19 proc. PVM, maistui - tik 7 procentų. Austrijoje bendras PVM tarifas yra 20 proc., maistui tik 10 proc., Norvegijoje - 25 ir 14 proc., Švedijoje - 25 ir 12 procentų. Vyriausybė turėtų rimtai pasvarstyti Liberalų ir centro sąjungos siūlymą įvesti trijų lygių PVM tarifą.

Vos pradedama kalbėti apie progresinius mokesčius ir teisingesnę mokesčių sistemą, pasipila srautas argumentų, teisinančių dabartinę sistemą. Dauguma jų nuvalkioti ir silpni. Įdomesnį argumentą pasiūlė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, progresiniai mokesčiai būtų tiesiog neveiksmingas fiskalinis įrankis. Esą šalyje, kur darbo užmokesčio mediana yra apie 1500 litų, nebūtų ženklesnių įplaukų į biudžetą, išskyrus tą atvejį, jei mokesčiai būtų LABAI didinami. Esą nekilnojamojo turto mokestis irgi neturėtų didesnio poveikio.

Nespėjau išsiaiškinti, kaip nustatomas darbo užmokesčio vidurkis - ar skaičiuojami pensininkai, ar premijos ir priedai laikomi užmokesčio dalimi, ar įtraukiami žmonės, kurie turi įvairių pajamų šaltinių, pavyzdžiui, honorarus, pusę etato kitoje įstaigoje ir t. t. Kiekvienu atveju būtų labai naudinga, jei ministrė pagrįstų savo teiginius skaičiais ir nurodytų, kiek būtų surenkama mokesčių, jeigu, tarkime, žmogaus pajamos nuo 5000 iki 10 000 litų būtų apmokestinamos 28 proc. tarifu, o 35 proc. tarifas būtų taikomas pajamoms per 10 tūkst. litų.

I.Šimonytė neklysta nurodydama, kad progresiniai mokesčiai nepašalins „Sodros“ ir valstybės biudžeto deficitų. Tačiau ji nenuosekli. Jei peržiūrima kiekviena eilutė ir kiekvienas litas yra svarbus, jei mažinamos pensijos ir smulkiausios lengvatos neįgaliesiems, tai svarbios ir naujos įplaukos, kad ir kokios mažos ar didelės jos būtų, bet kurios prisideda prie biudžeto deficito mažinimo. Jei neįgalieji verčiami prisidėti prie bendro reikalo, juo labiau turi „Maximos“ dešimtukas ir kiti turtuoliai. Progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai nepanaikins deficito, bet jį sumažins.

  Doc. dr. Kęstutis Girnius, žurnalistas, publicistas, politikos apžvalgininkas, pedagogas, istorikas