Ar Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės ir Šilalės daugiabučių gyventojai žino, kiek jie permoka už karštą vandenį? Ar jie tinkamai buvo ir yra informuojami dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo? Ar jiems išaiškinta, kad pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekimo įmonę, už karštą vandenį bus mokama tik pagal skaitiklio rodmenis, o vadinamasis „gyvatuko" mokestis nešokinės ir bus pastovaus dydžio?

Tokie klausimai kyla Energetikos ministerijai nagrinėjant gaunamus skundus ir stebint, kaip savivaldybės ir jų įmonės bendrauja su gyventojais.

Šių metų vasario 25 d. vyko Kauno m. savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu buvo tvirtinamas 2010 m. Kauno miesto savivaldybės biudžetas. Socialdemokratų frakcija nustatyta tvarka pateikė siūlymus kaip patobulinti biudžeto projektą, kad jis geriau atitiktų visų kauniečių, o ypatingai  labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių interesus. Siūlėme: 1. Padidinti lėšas elektros energijai, kadangi biudžeto projekte nebuvo paskaičiuotas jos pabrangimas, o mieto gatvių apšvietimas sąlygoja gyventojų saugumą; 2. Skirti lėšas socialiai remiamiems mokiniams maitinti;  3. Miesto aplinkos tvarkymui: gatvių priežiūrai ir einamąjam remontui; 4. Troleibusų linijai į Šilainius tiesti ir kitiems svarbiems projektams, kaip: Rokų biokuro katilinei įrengti, „Žalgiriui“ paremti, valstybiniams sklypams registruoti, nes neregistruotą žemę  pasisavina spekuliantai ir daugiabučių kiemuose vietoj žalių erdvių, vaikų žaidimų ir automobilių aikštelių atsiranda nauji abejotini statiniai bloginantys aplinkinių gyvenimo kokybę. Tačiau šie, mūsų nuomone, esminiai pasiūlymai Sėkmės koalicijos „sėkmingai“ buvo atmesti.