Lietuviai vis dar nežino kaip elgtis sunkmečiu. Skolintis, taupyti, investuoti, parduoti ar ne? Šeimos finansų ekspertai perspėja - ekonominė situacija šalyje kelis metus dar nesikeis, todėl su pinigais reikėtų elgtis atsargiai.

Prognozuojama, kad vidutiniai atlyginimai šįmet dar mažės bent vienu procentu, o bedarbystė - didės. Daugiausiai ieškančiųjų darbo į regionines darbo biržas turėtų kreiptis kitąmet, kas bendrą šalies nedarbo vidurkį pakels iki 16 proc.

„Šįmet prognozuojamas iki 6 proc. pajamų mažėjimas. Tai reiškia, kad vartotojai sau leisti galės dar mažiau nei iki šiol", - sakė šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. 

Anot jos, neabejojama, kad 2010-ieji taps tais metais, kai gyventojai iš bankų atsiims savo terminuotus indėlius ir juos pradės leisti būtiniausiems poreikiams patenkinti.

„Pernai net dešimtadaliu daugiau gyventojų nusprendė savo santaupas laikyti bankuose. Tai lėmė baimė dėl lito devalvacijos ir gerokai išaugusios palūkanos", - pasakojo J. Varanauskienė.

Šeimos finansų specialistės skaičiavimu, 10 tūkst. litų indėlį padėjęs asmuo per metus uždirbo 800 litų. Šįmet pelnas gaunant palūkanas sumažėjo perpus - mat prisiskolinę bankai šiuo metu turi laisvų pinigų perteklių.

J.Varanauskienės teigimu, geroji naujiena - atpigo vartotojų paskolos, gautos litais.  Tie, kas paskolą gavo su kintamosiomis palūkanomis, 190 tūkst. litų dydžio kredito jau gali per mėnesį sutaupyti 550 litų.

„Nors palūkanos sumažėjo perpus, paslaugos ir prekės gerokai pabrango. Tad, šįmet labiau džiaugsis tie gyventojai, kurie turi santaupų", - tvirtino šeimos finansų ekspertė.

Jos teigimu, nors šalies ūkiui piešiamos šviesesnės prognozės, atsigavimą realiai pajus tik vienas kitas gyventojas.

J.Varanauskienės teigimu, žmonės vėl gali pradėti blaškytis nebežinodami kaip elgtis. Tad, ne vienas gali susigundyti investavimo į akcijas ar vertybinius popierius galimybėmis. Nors įvairūs fondai 2009-aisiais uždirbo daugiau nei krizei prasidėjus, tuo susižavėti nereikėtų.

„Ši sritis labai daug nuo ko priklauso. Pamename, kiek pinigų investuotojai prarado ekonominio nuosmūkio metu? Tad, protingiausiai pasielgė tie, kurie nepasitraukė iš akcijų biržos", - tvirtino J. Varanauskienė.

Specialistės teigimu, šįmet gyventojams patariama „neatrišti santaupų maišo" jeigu tam nėra būtinybės. Svarbu turėti tiek lėšų, kad nebegaunant pajamų būtų galima pragyventi aštuonis mėnesius.

„Tie, kas mano turį atliekamų pinigų, privalo neskubėti jų investuoti vertybinių popierių biržoje. Tai labai rizikingas būdas besitikint uždirbti", - tvirtino J. Varanauskienė.

Šeimos finansų žinovė taip pat rekomenduoja nesiskolinti pinigų vartojimui jei neaišku kaip njie bus grąžinti.