LSDP Kauno skyrius

Naujienos Struktūra Dokumentai Galerija Bičiuliai rašo Jaunimas LSDMS KAUNO KLUBAS Nuorodos Kontaktai Anketa

Socialdemokratai

Partneriai

LSS

Programa

Naujos redakcijos papildymas
priimta 2001m. sausio mėn. 27 d. Jungiamajame LSDP suvažiavime.
Papildyta 2005 m. gegužės 14 d. LSDP XXVII suvažiavime.

Ši Lietuvos socialdemokratų partijos programa yra jos politinis pasirinkimas, kuriant SOCIALDEMOKRATINĘ LIETUVĄ IR EUROPOS SĄJUNGĄ kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių socialdemokratinėmis partijomis, susibūrusiomis į Europos socialistų partiją (PES).

Programos tikslas - parodyti Lietuvos žmonėms, kaip mažiausiai skausmingu keliu sukurti Lietuvoje socialinės GEROVĖS VISIEMS VALSTYBĘ.

ĮVADAS

1. Lietuvoje įsitvirtino Europinė socialdemokratija. Atsiradusi Europoje XIX šimtmetyje kaip išnaudojamų žmonių gynėja nuo agresyvaus kapitalo antihumaniškų veiksmų, feodalinei valstietiškai visuomenei keičiantis į industrinę, šiandien, kai industrinė visuomenė virsta informacijos ir žinių visuomene, socialdemokratija tampa šios visuomenės etiniu imperatyvu. Nėra vertybės, didesnės už laisvą ir sąžiningą ŽMOGŲ, esantį darniuose santykiuose su VISUOMENE ir GAMTA, kuris savo prigimtimi ieško naujovių - naujų žinių ir informacijos. Materialusis turtas yra tik priemonė žmogaus problemoms spręsti.

I. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA

2. Socialistinės idėjos Lietuvoje atsirado lietuvių tautinio atgimimo metais XIX amžiaus pabaigoje. Jos pasireiškė laisvės, demokratijos, klasių kovos, lygybės, socialinio teisingumo idėjomis, radikaliu požiūriu į privačią nuosavybę, lemiančią išnaudojimą ir todėl stipriai ribotiną ar netgi panaikintiną. Tačiau greitai buvo suprasta, jog privati nuosavybė yra reguliuojama, klasių kova gali peraugti į klasių rungtyniavimą ir derybas, o pastarosios - į klasių bendradarbiavimą. Įvykus sudėtingai istorinei pamokai – atskilus komunistams, socialinio teisingumo, laisvės, lygybės, solidarumo idėjos tapo demokratijos bei žmogaus teisių pagrindu. Buvo pateikta demokratinio socializmo vertybių sistema - politinis modelis, kuriuo gali naudotis skirtingos gyvenimo patirties žmonės. LSDP, įsikūrusi 1896 m. gegužės 1d., nuosekliausiai iš visų Lietuvoje veikusių politinių partijų ir judėjimų siekė panaikinti bet kokį Lietuvos žmonių engimą. Tai buvo įmanoma tik sugriovus carinę priespaudą. Nuo pat savo veiklos pradžios LSDP pasiskelbė sau programinį tikslą - sukurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.To ji aktyviai siekė 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Ši toliaregiška I-oje programoje buvusi nuostata buvo įgyvendinta 1918 m. vasario 16 d. - Lietuvos Taryba balsavo už socialdemokratų lyderio Stepono Kairio ir jo šalininkų pateiktą akto variantą - Vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą.

3. 1920-1926 m., kai Lietuvą valdė demokratiškai išrinkti Seimai, LSDP buvo kvalifikuota ir svari opozicija, nuosekliai kovojusi už Lietuvos žmonių gerovę, karų nuniokoto ūkio atkūrimą ir demokratijos principų įtvirtinimą įstatymuose bei dar nestabiliame viešame gyvenime, o 1926 metais kartu su Lietuvos valstiečiais liaudininkais buvo valdančioje daugumoje. Laimėję rinkimus daugelyje provincijų, socialdemokratai turėjo didelį svorį ir savivaldybėse.

4. Po 1926 m. gruodžio 17 dieną įvykusio karinio perversmo socialdemokratai išliko aktyvūs kovotojai prieš autoritarinį režimą, o nuo 1936 m., uždraudus visas politines partijas, išskyrus tautininkų, veikė nelegaliai, formuodami opoziciją tautininkų režimui. Jie buvo aktyvūs viešajame gyvenime – veikė socialinio draudimo, kooperacijos, ligonių kasų ir profsąjungų, o svarbiausia - mokslo, švietimo, spaudos srityse.

5. Tarybinės ir nacistinės okupacijos metais LSDP aktyviai dalyvavo lietuvių tautos Pasipriešinimo judėjime, o jos lyderiai vadovavo antifašistiniam, vėliau antitarybiniam pogrindžiui. 1943 m. buvo įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), kurio pirmininku buvo išrinktas tuometinis LSDP lyderis Steponas Kairys. Nei autoritarinio režimo, nei stalininės ar hitlerinės okupacijos metais LSDP nesudarinėjo koalicijos su komunistais, o savo spaudoje ir programiniuose dokumentuose parodydavo šios politinės jėgos antihumanišką veiklą. 1944 m. dalis LSDP vadovybės pasitraukė į Vakarus, kad galėtų tęsti partijos veiklą emigracijoje. Lietuvoje prasidėjo žiaurios stalininės represijos, buvo ištremti ir nukankinti daugelis likusių Lietuvoje socialdemokratų.

6. Pasitraukę partijos lyderiai sudarė LSDP Užsienio delegatūrą, kuri garbingai atstovavo partijai ir Lietuvai užsienyje, su patariamojo balso teise dalyvavo Socialistų Internacionalo veikloje Vidurio ir Rytų Europos socialistų Unijos (SUCEE) sudėtyje. Padedant Lietuvoje likusiems iškiliems socialdemokratams, slogiomis fizinio ir dvasinio teroro sąlygomis atsirado žmonių, nelegaliai ar pusiau legaliai studijavusių demokratinio socializmo istoriją ir teoriją bei dalyvavusių disidentinėje veikloje prieš vienpartinį režimą. Jų iniciatyva, LSDP Užsienio delegatūrai pritariant, 1989 m. rugpjūčio 12 d. buvo surengta LSDP veiklos atkuriamoji konferencija, o gruodžio mėnesį, po 30 metų pertraukos - XIV partijos suvažiavimas, patvirtinęs statutą, programą ir išrinkęs partijos vadovybę. 1990 m. spalio 8 d. LSDP vėl tapo pilnateise Socialistų Internacionalo nare.

7. Atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje - Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir kitus svarbius teisės aktus. LSDP atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją, atliko konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą, teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.

8. Nors LSDP 1992-2000 m. buvo parlamentinėje opozicijoje, ji aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, teikė siūlymus, įstatymų projektus, skleidė socialdemokratines idėjas ir tuo padėjo pagrindus savo tolesnei veiklai po 2000 metų Seimo rinkimų.

9. Lietuvos demokratinė darbo partijos (LDDP) programa rėmėsi Socialistų Internacionalo principais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Būdama parlamentine partija, LDDP savo politinę, ekonominę, socialinę bei kultūros programas įgyvendino dalyvaudama rinkimuose, taip pat per išrinktus savo atstovus Seime ir savivaldybėse bei bendradarbiaudama su artimų pažiūrų politinėmis partijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

10. Svarbiausia priežastis, dėl ko įsikūrė LDDP, buvo 1989 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. Tokiu būdu demokratiškų, patriotiškų įsitikinimų komunistai sudarė palankias sąlygas atkurti Lietuvos valstybę ir aktyviai tame dalyvavo. LDDP pradėjo savo veiklą 1990 metais, užbaigus savarankiškos LKP reorganizavimą į socialdemokratinės pakraipos partiją. Ji sutelkė nuosaikius, konstruktyvius kairiųjų pažiūrų žmones, prieštaravusius dešiniųjų valdžios vykdytai griovimo ir skurdinimo politikai. Ji sutelkė žmones, nenorėjusius taikstytis su diktato ir autoritarizmo apraiškomis, kurios buvo dangstomos tautiškumo šūkiais.

11. Iki 1992 m. būdama viena pagrindinių opozicinių jėgų, bendradarbiaudama su LSDP ir kitomis partijomis, LDDP vienijo pažangių politinių jėgų pastangas stiprinti Lietuvos valstybę, priešinosi neapgalvotoms, griaunamojo pobūdžio permainoms. Siūlė nuoseklų, pragmatinį reformų kelią, atsižvelgiant į galimas socialines pasekmes, pagrįstą pilietine santarve.

12. LDDP, 1992 m. laimėjusi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, 1993 m. - Prezidento rinkimus, šalyje kūrė demokratijos pagrindus, tvirtino žmogaus teises bei
laisves, įgyvendino parlamentinę santvarką. Taip pat formavo modernių nuosavybės santykių sistemą bei socialiai orientuotą rinką. LDDP daug dirbo, kad būtų sėkmingai tenkinami gyvybiškai svarbūs žmonių socialiniai poreikiai, Lietuva įsitvirtintų tarptautinėje arenoje, būtų subalansuota užsienio politika, sukurti geri santykiai su kaimynais.

13. Per ketverius LDDP valdymo metus Lietuvoje buvo įveiktas socialinis ir ekonominis chaosas, padėti socialinių reformų pamatai, įvesta nacionalinė valiuta - litas. Jau 1994 m. buvo sustabdytas ūkio nuosmukis ir šalies ekonomika pradėjo augti. Iš esmės buvo sustiprinta demokratinė politinė santvarka - sumažėjo žmonių priešprieša, įsitvirtino žmogaus teisės bei laisvės ir konstitucinė valdžių sąveika. Mūsų valstybėje nebeliko svetimos kariuomenės. Lietuva tapo realiai nepriklausoma ir tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe. Buvo priimta į Europos Tarybą, pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pareiškė norą stoti į NATO. Tačiau, objektyviai žiūrint, LDDP būdama valdžioje, neišsprendė ir negalėjo išspręsti visų problemų, neišvengė ir klaidų. Be to, jai teko vykdyti kitų Vyriausybių iki 1992 metų prisiimtus įsipareigojimus. Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų.

14. Demokratinės darbo partijos nariai, būdami valdžioje ar opozicijoje, nekeitė savo principinių nuostatų. Jie rėmėsi socialdemokratinių partijų patyrimu, konstruktyviai veikė žmonių labui, skatino nuomonių įvairovę, kūrybiškai derino politinę konkurenciją ir bendradarbiavimą. LDDP tobulino ir koregavo savo veiklos programas, evoliucijos keliu ėjo į socialdemokratiją. Telkė naujus rėmėjus, ieškojo politinių partnerių. Jungdamiesi su LSDP, LDDP nariai tai traktavo kaip indėlį į bendrą naujos partijos programą.

15. Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje formavosi daugiapartinė sistema, vyko dėsninga politinių jėgų diferenciacija. Taip pat dėsninga, kad būtent kairiosios LSDP ir LDDP, puoselėjančios solidarumo vertybes, pradėjo vienytis. Vienas sėkmingiausių tokios veiklos pavyzdžių – Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija, į kurią susijungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjunga ir Naujoji demokratija. 2000-jų metų Seimo rinkimuose ši koalicija sulaukė didžiausio rinkėjų pasitikėjimo, tačiau dešiniosioms partijoms sudarius porinkiminę valdančiąją koaliciją, iki 2001 m. liepos mėnesio liko opozicijoje.

16. 2000-2001 m. būdama opozicijoje, A.Brazausko socialdemokratinė koalicija parengė alternatyvią „Naujosios politikos” blokui Vyriausybės veiklos programą, teikė siūlymus, kaip pagerinti Lietuvos situaciją, ruošėsi LSDP ir LDDP partijų susijungimui. 2001 m. sausio 27 d. šios partijos susivienijo, priėmė naujos redakcijos partijos statutą ir programą, telkė kairiųjų pažiūrų žmones bendram darbui. Aktyvi LSDP veikla davė rezultatų. „Naujosios politikos” blokas iširo ir 2001 m. liepos mėn. socialdemokratai kartu su socialliberalais suformavo valdančiąją daugumą ir prisiėmė atsakomybę už šalies ateitį. Teko imtis būtinų priemonių, išvedant šalį iš ekonominės krizės, taisyti dešiniųjų pradėtas reformas, imtis atsakingų žingsnių Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kelyje, darant svarbias Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, įgyvendinant derybinius įsipareigojimus ir t.t. Socialdemokratai veikė aktyviai ir pasiekė gerų rezultatų tiek socialinėje, tiek ekonominėje srityse. Lietuva sėkmingai įgyvendino reformas, visuomenė 2003 m. referendume pasakė tvirtą „taip”stojimui į Europos Sąjungą. 2004 m. Lietuva buvo priimta ir į NATO, ir į Europos Sąjungą, išliko geri santykiai su kaimyninėmis šalimis, šiek tiek pagerėjo ir didelės daugumos visuomenės padėtis.

17. 2004 m. buvo kupini politinių įvykių bei problemų. Tai pareikalavo iš LSDP daug jėgų ir sudėtingo laviravimo. Po įtemptų debatų 2004 m. vasarą sudaryta socialdemokratų ir socialliberalų rinkiminė koalicija, nors ir nesugebėjo atsverti populistinės Darbo partijos strategijos, tačiau rinkimuose užėmė antrąją vietą, iškovodama 32 mandatus. Sudėtinga porinkiminė situacija privertė formuoti keturių partijų koaliciją, o socialdemokratų lyderiui A.Brazauskui patikėtas naujos koalicinės vyriausybės vadovo postas. Seime patvirtinta naujoji valdančioji keturių partijų dauguma bei Vyriausybės programa. LSDP tenka labai rimtas išbandymas – esant gana skirtingoms politinėms jėgoms, mėginti įgyvendinti svarbiausias LSDP programos nuostatas. LSDP, turėdama tik 21 vietą Seime, privalo ginti savo nuostatas, o taip pat išsaugoti nacionalinius prioritetus, kad Lietuvos visuomenė kuo geriau pasinaudotų tiek savo pačios, tiek narystės Europos Sąjungoje suteiktomis galimybėmis, kuriant bei įgyvendinant praktikoje socialinį teisingumą, solidarumą bei kitus socialinės gerovės visiems principus.

18. 2004 m. gegužės 1 d. LSDP tapo visateise Europos socialistų partijos (PES) nare. Po 2004 m. birželio 13 d. rinkimų į Europos Parlamentą LSDP gavo 2 mandatus ir šiuo metu Europos Parlamente ją atstovauja du LSDP nariai, dirbantys Europos socialistų partijos frakcijoje. LSDP aktyviai dalyvauja PES veikloje.

II. MŪSŲ PRINCIPAI IR VERTYBĖS

19. LSDP išlieka ištikima Socialistų Internacionalo vertybėms ir principams. Laisvė, socialinis teisingumas bei solidarumas yra mūsų politinės veiklos gairės.

Pasisakydami prieš daug žalos Lietuvai atnešusias laukinio kapitalizmo apraiškas, mes esame už rinkos ekonomiką žmogišku veidu - už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Tuo mes skiriamės nuo dešiniųjų partijų. Dešinieji individualizmą, ekonominį egoizmą, konkurenciją mano esant vieninteliais ūkinės bei apskritai žmonių gyvenimo būdo principais. Tuo tarpu mes siekiame pusiausvyros tarp individualizmo ir bendruomeniškumo, tarp konkurencijos ir solidarumo, tarp laisvės ir atsakomybės.

20. Mes siekiame, kad:

- gyvenimas gerėtų visiems, o ne mažai daliai “išrinktųjų”;

- mūsų vaikai ir anūkai būtų sveiki, išsilavinę ir kultūringi žmonės, galintys ir norintys dirbti Lietuvoje ir Lietuvai, - to reikalauja humanizmo principai bei prasidedanti informacijos ir žinių visuomenės epocha;

- mūsų krašte į daiktinį turtą bei pinigus būtų žiūrima kaip į priemonę žmogaus problemoms spręsti, bet ne kaip į savitikslį;

- darbas būtų pripažintas esminga žmogaus ir visuomenės egzistavimo bei saviraiškos forma, dvasinių bei daiktinių gėrybių šaltiniu. Mes giname asmens teisę į darbą, siekiame darbuotojams gerų darbo sąlygų ir teisingo atlyginimo už jį.

21. Mes įsitikinę, kad:

- pati didžiausia visuomenės vertybė yra žmogus - jo gyvenimo kokybė, sveikata ir išsilavinimas. Todėl mes už socialinį teisingumą, taiką, demokratiją ir gamtos išsaugojimą, kurie yra oraus žmogaus gyvenimo pamatas;

- visuomenė turi užsibrėžti demokratinį tikslą - kurti gerovę visiems, kuri pasiekiama keliant visuotinį kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos priežiūros, gyvenimo lygį, diegiant aukštesnius gyvenimo kokybės standartus;

- svarbiausiu prioritetu yra investicijos į žmogų, į visų žmonių, pirmiausia jaunimo, švietimą, jų lavinimą, sukuriant geras gyvenimo bei darbo sąlygas čia, Lietuvoje.

22. Pritardami Socialistų Internacionalo pagrindiniams principams ir vertybėms, matydami pasaulyje audringai vykstančias ekonomines ir socialines permainas, industrinės visuomenės virtimą informacijos ir žinių visuomene, siekdami visapusiškos, socialinės demokratijos kiekvieno žmogaus gyvenimo solidarioje, tolygiai besivystančioje visuomenėje, mes pasisakome:

- už kiekvieno žmogaus, kiekvienos tautos LAISVĘ;

- už socialinį TEISINGUMĄ ir galimybių LYGYBĘ;

- už visų žmonių SOLIDARUMĄ;

- už tvarią APLINKOS plėtrą;

- už INFORMACINĘ IR ŽINIŲ VISUOMENĘ VISIEMS.

Tai - mūsų ilgalaikiai tikslai. Jiems įgyvendinti reikia ne vienerių metų. Bet visuomenėje turi būti jėgos, užsibrėžusios siekti gerovės valstybės ir neiškrypstančios iš šio kelio. To negalima pasiekti be visuomeninės sutarties. Tik turint ilgalaikius tikslus galima paruošti veiksmingas priemones ir dabarties krizei įveikti, ir naujam
politiniam siekiui įgyvendinti.

Mes siūlome Lietuvai politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę demokratiją, nes tik esant šių demokratijos formų visumai bus sukurta gerovės visiems valstybė. Mes siūlome programą, kuri užtikrintų valstybės ekonominę ir politinę nepriklausomybę, skatintų ekonomikos augimą, mažintų nedarbą, o gyvenimas Lietuvoje atitiktų šiuolaikinius demokratinės visuomenės standartus, deklaruojamus mūsų Konstitucijoje ir Europos socialinėje chartijoje.

23. Kiekvieną visuomenę sudaro skirtingos pasaulėžiūros, skirtingų lyčių, tikėjimų bei tautybių žmonės. Bendradarbiavimas tarp jų bus įmanomas tik tuo atveju, jeigu bus gerbiami kitokie įsitikinimai ir nuomonės. Pagarbos ir pakantos mokomasi tik ten, kur vertinimo pagrindas yra žmogaus orumas ir laisvas kiekvieno apsisprendimas. Tokius idealus kelia sau ir Lietuvos socialdemokratai.

24. Europos demokratinio socializmo šaknys siekia krikščionybę ir humanistinę filosofiją, istorijos ir visuomenės mokslus bei darbo žmonių judėjimų gyvąją patirtį. Bet kurios visuomenės prieštaravimus suvokti padeda kritinis požiūris į juos. Visuomenę vertinti ir siūlyti jos tobulinimo būdus galima įvairiai, pavyzdžiui, iš krikščionybės patirties pozicijų. Galima pasiremti etine savęs tobulinimo koncepcija ir tuo prisidėti prie visuomenės evoliucijos. Pažangos receptų galima ieškoti moksluose arba bandyti visuomeninio gyvenimo reformas. Nesvarbu, kas skatina socialdemokratų politinę veiklą, svarbu, kad jie visi turi savo įsitikinimų laisvę ir bendrą vertybių sistemą - demokratinio socializmo principus. Tai reiškia, kad socialdemokratai kiekvieno individo pagrindinius asmenybės principus kelia aukščiau partinių nutarimų ir kad asmenybė negali būti jiems pajungta.

Žmogus

25. Žmogus yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė. Visi žmonės gimsta laisvi ir turi lygias teises. Žmonėms būdingas tobulėjimo siekis, o ypač - dorovinio. Dvasinis dorovinis tobulėjimas, nesvarbu, ar jis kildinamas iš religinių jausmų ar iš moralinės nuostatos nedaryti blogo kitam, išlieka giluminiu žmoniškesnės visuomenės varikliu, didinančiu tolerancijos ribas tarp žmonių ir veiksmingai užtikrinančiu kasdienę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

26. Visos teisės ir laisvės kyla iš žmogaus, todėl joks įstatymas, sprendimas, nutarimas, įsakymas ar nurodymas, joks kito žmogaus ar pareigūno veiksmas ar neveikimas neturi apriboti šių teisių ir laisvių, žeminti ar diskriminuoti nė vieno žmogaus dėl jo amžiaus, lyties, tautybės, rasės, kalbos, kilmės, gimimo vietos, turto, šeimos, religijos, įsitikinimų ar fizinės bei psichinės negalios. Kiekvienas žmogus turi
teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę, jeigu pats nepažeidžia įstatymo. Visos teisės ir laisvės yra pirminės. Valstybė yra tik šių teisių ir laisvių garantas.

27. Pagrindinis socialdemokratų principas - žmonių lygiavertiškumo principas. Nė vienas žmogus negali būti laikomas vertesniu už kitą, kad ir kokios jis būtų tautybės, rasės, išsilavinimo, religijos, politinių pažiūrų, socialinės padėties.

28. Žmogus gyvena dialektinėje vienybėje su gamta ir visuomene. Jo asmens orumas ir pasirinkimo laisvė geriau pasireiškia tada, kada jis yra materialiai aprūpintas. Todėl kiekviena demokratinė santvarka turi aktyviai ieškoti sprendimų sukurti sąlygoms, neleidžiančioms žeminti žmogaus orumo, skatinančioms jo galimybių realizavimą.

Laisvė

29. Žmogaus dvasios laisvė yra esmingiausia žmogaus savybė, kurios negali sutrypti jokia prievarta. Žmogus net jo orumą žeminančiomis sąlygomis etiniu požiūriu yra laisvas. Laisvės nėra ten, kur asmuo negali pasirinkti, atsiriboti nuo bet kokios priklausomybės. Materialiai ir dvasiškai nepriklausomas individas, gali ugdyti savo sugebėjimus, išreikšti savo laisvą pasirinkimą. Žmogaus laisvė nesuderinama su
diktatūra ir totalitarizmu. Pagrindinis kelias kurti laisvų žmonių visuomenę yra
demokratijos kelias.

Socialinis teisingumas ir galimybių lygybė

30. Socialinis teisingumas reiškia lygias galimybes visiems. Vienodos visuomeninio gyvenimo pradinės galimybės, juridinė lygybė prieš įstatymą dar neužtikrina nei lygybės, nei teisingumo. Socialinis teisingumas reikalauja lygaus dalyvavimo, skirstant ir vartojant materialines ir socialines gėrybes bei paslaugas. Tačiau teisingumas reikalauja atlyginti kiekvienam už darbą pagal jo rezultatus. Formali lygybė prieš įstatymus negali panaikinti realios nelygybės. Žmonės yra skirtingų gabumų ir įgūdžių, nevienodai darbštūs ir išsilavinę, laikosi įvairių papročių ir tradicijų. Socialdemokratų ekonominės ir socialinės politikos pagrindinis uždavinys - sudaryti sąlygas individų gabumams atsiskleisti ir juos panaudoti darbui bei asmenybės poreikiams tenkinti. Socialinis teisingumas reikalauja šalinti asmens diskriminaciją, padėti žmogui, jam turint fizinių, protinių ar socialinių trūkumų. Lygybė pripažįsta visų žmonių vertę ir yra asmens raiškos pagrindinė sąlyga. Laisvė, socialinis teisingumas ir lygybė nėra priešybės, o tik asmens ar visuomenės vertybių suma. Šiandieninio globalizacijos veikiamo pasaulio kontekste kaip niekad svarbiu veiksniu tampa lygybė tarp žmonių, tarp tautų, tarp skirtingų rasių ir etninių bei religinių grupių, nes tik tai gali užtikrinti tvarią pasaulio plėtrą; lygios galimybės turi būti užtikrintos ir skirtingų lyčių atstovams, kad visuomenėse būtų išgyvendinta dar gaji moterų diskriminacija.

Solidarumas

31. Žmogus rinkos sąlygomis turi būti solidarus su kitais žmonėmis. Solidarumas - tai būdas apsidrausti nuo neigiamų veiksnių ir galimybė užtikrinti veiksmingą asmeninių teisių gynimą. Solidarumo įgyvendinimo priemonės yra kompleksinės. Jos apima mokesčių ir finansų sistemos svertus, rinkos reguliavimo mechanizmus, socialinės politikos instrumentus, o taip pat remiasi tautos tradicijomis, solidarumo ugdymo sistema bei visuomenės švietimu solidarumo dvasioje. Solidarumą įgyvendina ir profesinės bei darbdavių organizacijos, vartotojų asociacijos, kooperacijos sąjūdžiai ir kitos sąjungos, galinčios suteikti darbo, sveikatos ir socialines garantijas.

32. Be solidarumo ir tolerancijos negali būti jokios žmoniškesnės visuomenės. Solidarumas - ne mechaninė žmonių interesų suma, o žmogaus gyvenimo būdas. Jis remiasi patyrimu, kad mes galėsime gyventi vienas šalia kito laisvi ir lygūs tuomet, kuomet sutarsime vienas su kitu. Solidarūs esame tada, kai trokštame laisvės kitam, kai visa visuomenė padeda pakliuvusiems į bėdą. Solidarumo negalima įvesti prievarta.

33. Laisvė, teisingumas, solidarumas ir tolerancija tik tuomet atskleidžia savo prasmę, kuomet jie vienas kitą papildo, paaiškina, apriboja. Laisvė be visuomeninės lygybės išsigimsta į privilegijas. Lygybės ir teisingumo principų diegimas be individo tobulėjimo baigiasi prievarta ir nelaisve. Ten, kur laisvės ir teisingumo principai įgyvendinami be solidarumo tarp žmonių, nesukuriama jų orumą atitinkanti visuomenė. Todėl socialdemokratai įsitikinę, jog solidarumas geriausiai pasireiškia tuomet, kai jaunas padeda senam, dirbantis - darbo neturinčiam, sveikas padeda sergančiam, o turtingas - nepasiturinčiam.

34. Ypatinga solidarumo išraiška visuomenėje – platus kooperacijos principų diegimas tiek sprendžiant buitinius, socialinius, ūkinius klausimus, tiek ir įtvirtinant kooperacijos principų taikymą rinkos reguliavime ar kitose srityse. Lietuvai šiandien ypač aktualus kooperacijos sąjūdžio sustiprinimas įvairiose gyvenimo srityse.

Nuosavybė

35. Žmogus negali būti atskirtas nuo savo darbo įrankių, jo niekas negali prievarta paversti samdiniu. Nuosavybės formų įvairovė leidžia geriausiai tenkinti sudėtingus poreikius. Privati, valstybės, savivaldybių, kooperatinė, bendruomenių nuosavybė gali tarnauti įvairiems žmogaus ar visuomenės tikslams. Šiuo metu natūraliai veikiančiose rinkose sąveikauja mišrios nuosavybės formos, kurios tinka ir Lietuvai. Tačiau svarbiausia yra nuosavybės teikiama visuomeninė nauda, tenkinanti socialinius ir ekonominius žmogaus ar visuomenės poreikius.

Darbas

36. Žmoniškosios būties struktūroje darbas yra vienas iš svarbiausių elementų. Darbas, kaip asmens tiesioginis fizinis ir dvasinis reiškimasis, yra aukštesnė vertybė už kapitalą. Jį patį iš daugelio veiksnių sukuria darbas.

37. Žmogus darbo požiūriu yra laisvas. Bet jeigu žmogus nusprendė dirbti, jo teisė į darbą yra šventa. Ten, kur sukuriamos sąlygos visuotiniam užimtumui, ten darbo džiaugsmas tampa gyvenimo džiaugsmu. Kiek reikia dirbti, kaip darbas turi būti organizuojamas, kaip skirstomas - tai priklauso nuo gamybinių jėgų išsivystymo lygio, kultūrinių tradicijų. Žmogaus darbas yra apmokamas. Jis garantuoja žmogaus savarankiškumą, socialinį pripažinimą, gyvenimo sąlygas, tobulėjimo perspektyvas. Neapmokamą darbą žmogus atlieka, skatinamas savo įsitikinimų, išreikšdamas savo tikslus, tarnaudamas idealams. Tai jo laisvo pasirinkimo reikalas.

38. Visuomenės turtingumas negali savaime garantuoti visuotinio ilgalaikio užimtumo visiems norintiems dirbti. Tam reikia aktyvios darbo politikos, užtikrinančios ilgalaikį visuotinį užimtumą, kuris pasiteisina tiek, kiek padeda išsilaisvinti ir tobulėti žmogaus asmenybei, užtikrinti jo teisę į darbą.

39. Darbas - tai žmogaus esmės išraiška ir svarbiausia jo gero gyvenimo sąlyga. Intelektualus ir fizinis darbas bei ryžtas, pastangos yra neatskiriama kiekvieno žmogaus nuosavybė ir vienintelis tikras apsirūpinimo šaltinis. Darbas leidžia žmogui savo sukurtomis vertybėmis dalintis su kitais visuomenės nariais.

40. Perskirstymas per valstybinius fondus yra viena iš priemonių, kurią socialdemokratai siūlo socialiniam teisingumui pasiekti ir solidarumo principui įgyvendinti. Kapitalas, pelnas, darbo jėgos išnaudojimas, nereguliuojami rinkos procesai visada kėlė ir kelia uždavinį pažangioms jėgoms, kokiais metodais galima užtikrinti teisingesnį perskirstymą tarp darbo ir kapitalo, teisingesnį gamtos išteklių paskirstymą tarp tautų, užtikrinant tolygesnę žmonijos raidą, pažangą, socialinį teisingumą ir solidarumą tarp tautų ir žemynų.

41. Nemaža dalis visuomenės pasitiki visagale nematoma rinkos ranka, kuri, naudodamasi pasiūlos-paklausos dėsniu, perskirsto gamybinių jėgų kuriamas gėrybes. Tačiau toks nereguliuojamas perskirstymas dar niekad neatnešė teisingumo, o ypač socialinio teisingumo. Šiandieninė ekonomikos, prekybos, kapitalų, finansų sistemos globalizacija didina socialinius skirtumus tarp žmonių ir tautų. Iš vienos pusės spartėja transnacionalinių kompanijų, pramoninių sandorių ir investicijų augimas, iš kitos pusės nesąžininga konkurencija, nežabota pigios darbo jėgos eksploatacija, atskirų globalių rinkų protekcionizmas didina darbo vietų trūkumą, nelygybę bei skurdą.

42. Socialdemokratams akivaizdu, kad rinkos konkurencinės jėgos gali paklusti keliamiems visuomenės tikslams: visuotiniam užimtumui, teisingesniam perskirstymui, gamtą ir žmogų tausojančiai raidai. Konkurencinė kova gali būti keičiama konkuruojančiu bendradarbiavimu, o nematoma rinkos ranka gali būti efektyvesnė, kai socialinio teisingumo tikslai yra įgyvendinami monetariniais, mokestiniais, teisiniais perskirstymo instrumentais. Globalizacijos procesai netolygiai veikia Lietuvos ir kitų pasaulio šalių darbo rinkas, skatindami žmonių, siekiančių didesnio uždarbio, emigraciją iš Lietuvos. Socialdemokratams visuomet rūpėjo emigracijos prevencija, o taip pat ir ryšių su į užsienį išvykusiais tautiečiais palaikymas. Gerovės Lietuvoje kūrimas, darbo ir uždarbio užtikrinimas, galimybių įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą didinimas, moralinė ir materialinė parama gyvenantiems užsienyje mūsų piliečiams turi tapti vienu iš pagrindinių kriterijų, kuriant ir įgyvendinant ilgalaikę emigracijos sumažinimo, naujosios emigracijos tautiškumo išsaugojimo, jos sugrąžinimo į tėvynę politika.

Pilietinė visuomenė

43. Kiekvienas žmogus turi teisę tapti savo gimtos šalies piliečiu ir rinkti šalies valdžią. Pastaroji valstybės vardu gina žmogaus teises ir laisves nuo kitų žmonių ar valstybių kėsinimosi jas apriboti, arba savivaldybės vardu - užtikrina žmogaus socialinius ir ekonominius poreikius, jeigu žmogus neįstengia jų patenkinti savo jėgomis.

44. Žmonės tampa visuomenės nariais, kad galėtų solidariai įgyvendinti savo teises ir laisves. Siekdami jas apginti, žmonės buriasi į profesines ar nevyriausybines organizacijas. Tačiau nė viena organizacija neturi pažeisti kitos organizacijos teisių ir laisvių. Tai privalo garantuoti valstybė. Pati valstybė taip pat neturi teisės diskriminuoti, apriboti ar kitaip daryti įtaką organizacijai, jeigu ši nepažeidė įstatymų ar kitos organizacijos teisių.

Valstybė

45. Valstybę sudarome mes, žmonės, susibūrę į įvairias organizacijas, sąjungas, draugijas ar veikdami individualiai. Valstybė yra suvereni žmonių bendrija, ginanti ir prižiūrinti žmogaus ir visuomenės teises bei laisves politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, garantuojanti kiekvieno žmogaus orumą ir teisę įgyvendinti savo laisves, sauganti visuomenės gyvenimo demokratinius principus. Nėra valstybės virš žmogaus ar visuomenės. Visuomenė per valstybines struktūras siekia išlaikyti krašto politinį stabilumą, užtikrinti karinę ir ekonominę apsaugą, finansų sistemą ir vieningą vidaus tvarką, socialinį saugumą. Valstybės surenkami mokesčiai, baudos ir muitai naudojami visuomenės reikalams.

46. Visuomenės kuriama valstybė nėra neutrali stebėtoja. Jos atstovų sprendimai gali išreikšti visų visuomenės sluoksnių interesus, todėl gali būti nepalankūs vieniems siekiant naudos kitiems. Visuomenė, atsisakanti per valstybines struktūras aktyviai keisti savo pačios visuomeninius santykius, negali užtikrinti daugumos laisvės, ji dažnai nusilenkia galingųjų savivalei. Valstybiniai sprendimai privalo keisti visuomenę ir ekonomiką demokratijos kryptimi. Veiksmingai kurti socialinę valstybę įmanoma tik į valstybinę veiklą įtraukus kuo daugiau visuomeninių jėgų bei joms suteikus dalį valstybinių institucijų funkcijų.

47. Šiandieniame pasaulyje nemaža dalis šalių pasirinko gerovės valstybės kūrimo kelią. Europos Sąjungos valstybėse narėse vyrauja gerovės visiems valstybės modelis. Tačiau atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse jis yra labai skirtingas. Yra šalių, kur įdiegiamas minimalios gerovės valstybės principas, nustatantis gana nedidelį perskirstymą, paliekantis daugiau atsakomybės individams. Tačiau toks gerovės valstybės modelis labiau palankus turtingesniems visuomenės sluoksniams. Jis neužtikrina socialinio teisingumo, nepadeda šalinti socialinių kontrastų, nesąlygoja didesnio užimtumo ir žmonių galimybių lygybės. Socialdemokratų įtakojamose Europos Sąjungos valstybėse narėse kuriamas socialinės gerovės valstybės modelis, užtikrinantis didesnes socialines garantijas, didesnį nacionalinio produkto perskirstymą bei leidžiantis pasiekti socialinio teisingumo. Mums, Lietuvos socialdemokratams, šiandieninės mūsų tikrovės akivaizdoje didžiausiu iššūkiu tampa būtent socialinio gerovės valstybės Lietuvoje modelio įgyvendinimas.

Tauta ir kultūra

48. Žmonijos istorinėje raidoje susiformavo etninės kultūrinės bendruomenės - tautos. Didžioji jų dalis sukūrė tautines valstybes. Globalizacijos sąlygomis tautinės valstybės savo suverenių teisių dalį perleidžia viršnacionaliniams junginiams, tokiems kaip Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga. Tokiomis sąlygomis ypač svarbiu uždaviniu tampa tautų tapatumo, jų kultūrinės įvairovės išsaugojimas. Atsiverdamos kitų tautų kultūroms pačios tautos turi saugoti savo gimtąją kalbą, raštą, papročius, kultūros paveldą, kad būtų užtikrinta žmonijos kultūrinė įvairovė ir jos apsauga nuo niveliuojančių globalizacijos įtakų. Pasaulyje yra tautų, nesukūrusių savo valstybingumo. Socialdemokratams tautų apsisprendimo principas visada buvo esminis, bet lygiai tiek pat buvo svarbus ir jo realizavimo būdas. Taikus, demokratinis tautų apsisprendimo realizavimas, remiantis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, kultūrinės autonomijos užtikrinimas, kultūrinio identiteto apsauga šiandien atveria dideles galimybes plėtoti kultūrinį suverenitetą, įtvirtinti pasaulio kultūrų įvairovę, siekti valstybingumo. Karo veiksmai, teroristiniai aktai negali būti pateisinami, prisidengiant tautų apsisprendimo reikalavimu. Lygiai taip pat negalima pateisinti ir karinių priemonių naudojimo, siekiant jėga nuslopinti demokratines tautų pastangas realizuoti savo apsisprendimo teisę. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms neatsiejama nuo kultūrinio identiteto išsaugojimo ir kultūrinės įvairovės užtikrinimo, lygiaverčių kultūrinių mainų ir tautų kultūros atvirumo bei prieinamumo. Socialdemokratams tautiškumas yra tokia pati vertybė, kaip ir tarptautinis solidarumas ir bendradarbiavimas.

Politinės veiklos būdai

49. Politinė veikla visada turi tikrovės sąlygojamas ribas, kurių negalima peržengti, siekiant nepakenkti individui ir visuomenei. Maksimalūs politiniai reikalavimai dažnai sukelia didelį pavojų, pareikalauja žmonių aukų. Klaidos ir nelaimės, skausmai ir nusivylimai lydi kiekvieną net ir laisvesnę visuomenę. Politinė veikla, grindžiama nedemokratiniais metodais, dažnai tampa totalitarine. Klaidos politikoje neišvengiamos, todėl politinė pažanga galima tik laisvai diskutuojant ir laikantis žmogaus teisių principų. LSDP politikos tikslas - įgyvendinti žmogaus teises. Žmogus yra valstybės, partijos, organizacijos ar grupės tikslas, bet ne įrankis. Žmogus visada turi būti politikos tikslas. Demokratiniams tikslams siekti ir įgyvendinti turi būti pasirenkami tinkami politinės veiklos būdai, o ne bet kokios priemonės, kas yra nepateisinama. Blogos priemonės sunaikina ir patį tikslą.

Reforma
50. Demokratijos kelias - ilgas kelias, bet jis vienintelis išsaugo žmogaus orumą. Šiuolaikinėje visuomenėje viskas taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad reforma yra vienintelis būdas keisti visuomeninius reiškinius. Reforma visada išsaugo derinimo, tobulinimo ir socialinio kompromiso galimybes bei užtikrina mažumos teisę ginti savo nuomonę.

51. LSDP yra nuosekli reformų šalininkė. Ji kelia uždavinį - laisvos narystės pagrindu sujungti skirtingų tikėjimų, įvairių tautybių bei pasaulėžiūrų Lietuvos žmones solidariems tikslams, siekiant demokratinės pažangos bei ilgalaikių reformų. Šis uždavinys yra Lietuvos socialdemokratų partijos demokratijos mokyklos pagrindas, ypač šiuo vis dar "laukinio kapitalizmo" laikotarpiu. Mes pripažįstame vertybių visumą, kuri neatmeta nei laisvės, nei teisingumo, nei lygybės, nei solidarumo. Liberalai ir konservatoriai pirmumą teikia asmens laisvei, ir teisingumą bei solidarumą aukoja laisvės vardan. Bet tai sukelia didelę nelygybę ir panaikina laisvę. Komunistai lygybės ir solidarumo siekia laisvės sąskaita. Bet tai paneigia individo saviraišką ir žemina žmogaus orumą. Mes atmetame komunistų socializmą ne todėl, kad jis socialistinis, o todėl, kad jis prieštarauja socializmo pagrindams. Mes tikslu nelaikome ir laisvos rinkos, nes tai prieštarauja žmogaus galimybių lygybei ir solidarumui. Mes nesiekiame galutinio ir pastovaus visuomenės ar valstybės modelio, mes reformų keliu siekiame gerovės visiems kasdien.

52. Socialdemokratija yra judėjimas už gerovę, laisvę, socialinį teisingumą ir taiką. Tai judėjimas už aukštesnę demokratijos formą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas. Socialdemokratija neturi galutinio tikslo, ji turi daug tarpinių tikslų. Mes visada esame kelyje į aukštesnę civilizacijos pakopą.

III. DEMOKRATIJA, VISUOMENĖ, VALSTYBĖ

Demokratijos plėtra

53. Demokratinės visuomenės principas - ne valdžia suteikia žmonėms teises ir laisves, o rinkėjai suteikia valdžiai įgaliojimus ginti žmogaus teises ir laisves. Išrinkti į valdžią žmonės turi tiek valdžios, kiek jos sutinka perduoti tie, kurie pasirengę rinkti ir laikytis priimamų įstatymų. Kadangi kiekviena valdžia yra linkusi į absoliutizmą, jos galios yra apribojamos laiko ir bet kada gali būti atšauktos. Demokratija – tai humanizmu paremta visuomenės raida, valdžios rinka, kurioje gerbiamas piliečių suverenumas ir garantuojamos žmogaus teisės bei laisvės. Žmonės, išrinkti į parlamentą, žmonės, esantys vyriausybėje, žmonės, išrinkti į savivaldybes - tarnauja žmonėms, atstovauja visuomenei, bet ne tampa nuo visuomenės atsiskyrusia "valdžia". Tik tuomet demokratiniai santykiai betarpiškai susijungia su atsakomybe prieš visuomenę. Šiandien Lietuvoje plėtojasi tiesioginė ir atstovaujamoji demokratija, stiprėja savivaldos demokratija, tačiau dar tebėra silpna bendruomenių demokratija, socialinės partnerystės demokratija, visuomenės organizacijų savireguliacijos demokratija, tik pradeda savo kelią ir elektroninė demokratija. Socialdemokratams labai svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų įtraukta į įvairias demokratinės visuomenės
raiškos formas, kad būtų kuo geriau pasinaudojama demokratijos formų įvairove sprendžiant visuomenės gyvenimo klausimus.

54. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos narė, įgyvendinusi visus stojančiosioms šalims keliamus reikalavimus, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių, pastebime ir pavojingas visuomeninio gyvenimo tendencijas: didėjantį atotrūkį tarp skirtingų socialinių grupių ir šalies regionų, dalies visuomenės socialinę atskirtį ir skurdą, didėjančiu skirtumus tarp demokratiškai renkamų institucijų ir visuomenės. Kasmet mažėja rinkėjų aktyvumas tiek renkant Seimą, tiek renkant savivaldybių tarybas. Viešosios nuomonės tyrimai rodo didelį atotrūkį tarp Seimo ir visuomenės, dalis visuomenės pasiduoda „tvirtos rankos” šūkiams, rinkėjai mažai domisi politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis programomis, jie yra vis daugiau veikiami viešųjų ryšių ir pinigų. Vis ryškesnis rinkėjų balsų pirkimo fenomenas, lemiantis turtingesnių ir populistiškesnių politikų pergales. Rinkiminės kampanijos reikalauja vis daugiau pinigų ir viešųjų ryšių paslaugų, nustumdamos į antrą planą demokratinei visuomenei taip reikalingų vertybių propagavimą, socialinių, ekonominių, politinių skirtumų išryškinimą. Visuomenėje gausu nelygybės, diskriminavimo darbo rinkoje, elementarių žmogaus teisių pažeidimų. Nors yra ir valdžios institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, tačiau demokratinis piliečių teisės mechanizmas veikia ne itin gerai. Galime konstatuoti, jog išgyvename demokratijos deficito visuomenėje laikotarpį. Panašios tendencijos yra tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek ir Europos Sąjungos santykiuose su jos piliečiais. Neatsitiktinai Europos Sąjungos institucijose svarstoma, kaip priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių, o ir Lietuvoje iškyla klausimas, kaip ES ir Lietuvos institucijas priartinti prie žmonių.

55. Visuomenėje dar yra pakantumo antisemitizmui, radikaliam nacionalizmui atvejų. Tai mums, socialdemokratams, kelia didelį susirūpinimą. Mes esame įsitikinę, kad kultūrinės demokratijos, tolerancijos ugdymas yra socialdemokratų priedermė. Demokratija šiandien reikalauja profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų veiklos gerinimo, visuomenės demokratinio švietimo sistemos stiprinimo.

Mes įsitikinę, kad:

- būtina stiprinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklą, suteikiant jiems daugiau teisių ir atsakomybės spręsti darbo rinkos klausimus;

- būtina sukurti demokratinę „liaudies universitetų” švietimo sistemą, leidžiančią plačiau įtraukti visuomenę į visuomeninius politinius svarstymus.

- galima bendromis pastangomis įveikti „demokratijos deficito” iššūkį ir keisti padėtį demokratijos plėtros linkme.

56. Socialdemokratams demokratija nėra tik procedūros ir taisyklės, įstatymai ir reglamentai. Mes į demokratiją žiūrime kaip į indą, kurį reikia užpildyti realiu turiniu. Mums demokratija - tai:

- morali, etiniais įsitikinimais paremta politika, atvirai skelbiant žmonėms tai, kuo esame įsitikinę;
- žmogaus orumą užtikrinanti visuomenės raida;

- žmogaus teisių ir laisvių pirmenybė visose srityse;

- moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas;

- piliečio ir visuomenės savivaldą nustatantys įstatymai ir procedūros;

- daugumos ir mažumos veiksmingas santykis, kai daugumos nuostatos papildomos teisėtais mažumos reikalavimais;

- žmogaus, visuomenės ir valstybės bendradarbiavimas siekiant tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems;

- tautinių bendrijų teisė laisvai plėtotis, kultūrų ir pasaulėžiūrų įvairovė.

Mes siekiame politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės demokratijos.

Valstybės ir visuomenės demokratija

57. Demokratijos turime mokytis, skleisdami visuomenėje tiek turtingą Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos demokratijų patirtį, tiek tyrinėdami ir propaguodami Lietuvos mąstytojų, valstybės veikėjų darbus apie demokratiją. Demokratijos mokymas turi prasidėti ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tęstis visą gyvenimą. Demokratines institucijas reikia kurti visuose lygiuose: darbo vietos, gamybos valdymo, įstatymų leidybos, teismų, centrinės, regioninės ir vietinės valdžios lygiuose. Mes siekiame bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, ginančiomis laisvės ir demokratijos principus, nes tik dialogas ir politinių jėgų koalicija yra pajėgūs sėkmingai sukurti demokratinę valstybę. Šį svarbų uždavinį keliame ir sau, demokratiškai rengdami LSDP struktūrą bei plėtodami partijos veiklą.

58. Mes pasisakome už parlamentarizmą, kaip rezultatyviausią įvairių visuomenės grupių - socialinių, nacionalinių, politinių, kultūrinių, religinių - dialogo formą. Mes už politinės demokratijos ugdymą nuoseklių reformų keliu, jose dalyvaujant visiems visuomenės sluoksniams. Tik tokiu būdu galėsime sukurti valstybę, paremtą ne prievarta, o humanizmu, valstybę, tarnaujančią žmogui.

Valdžia ir valdymas

59. Valstybė yra tautos ir visuomenės veiklos padarinys, todėl valstybinė valdžia privalo priklausyti tautai ir visuomenei, jos atstovai turi leisti įstatymus ir kontroliuoti jų vykdymą.

60. Valstybinė valdžia yra suvereni tik nustatydama valstybės funkciją visuomeniniams tikslams pasiekti. Valstybės valdžią vykdo konstitucinės institucijos, o visa suvereni valdžia priklauso Lietuvos visuomenei.

61. Negalima leisti, kad visos valdymo funkcijos būtų sutelktos vienoje valdžios šakoje. Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra Konstitucijos atskirtos.

62. Mes valdžios siekimo nelaikome svarbiausiu uždaviniu. Lietuvos socialdemokratai pasmerktų bet kokios politinės organizacijos siekimą užgrobti politinę valdžią. Mes Lietuvoje norime matyti tik atstovaujamas visų lygių valdžios organizacijas. Įvairių partijų lyderiai turi būti išbandomi demokratinių rinkimų konkurencijoje.

63. Piliečių norus tinkamai išreikš tik tokia valdžia, kuri bus laisva nuo atskirų grupių ar asmenų ekonominio, politinio, psichologinio diktato, oligarchinių valdymo tradicijų. Socialdemokratai pasisako už gausesnį moterų dalyvavimą visose valstybės valdymo srityse. Valdymas turi būti naudingas asmenybei. Nežiūrint pasaulėžiūros ar ideologijos skirtumų, įstatymai turi užtikrinti visų visuomenės narių bei organizacijų teisinę lygybę.

Savivalda

64. Savivalda - tai suvienytos visuomenės teisė ir galimybė veikti per savarankiškas, savaveiksmes ir visuomenės kontroliuojamas vietinio valdymo institucijas, reguliuoti visuomeninius reikalus ir užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą. Vietinės valdžios organai turi visišką veiksmų ir iniciatyvos laisvę vykdyti jiems rinkėjų patikėtus visuomeninius įpareigojimus.

65. Savivalda užtikrina valstybinės valdžios decentralizavimą. Vietinės valdžios organai sprendžia vietinės reikšmės klausimus: savarankiškai tvarko vietos ūkį, finansus, jiems pavaldžias švietimo ir kultūros įstaigas. Mes manome, kad vienas šiandienos savivaldos tikslų - sukurti tokį mechanizmą, kuris veiktų savarankiškai, tenkintų gyventojų poreikius, įtraukdamas juos į savivaldos politikos veiklą. Mes siekiame, kad būtų nubrėžtos aiškios vietinės savivaldos ribos, aiškiai nusakytos jų teisės ir pareigos. Ypač tiksliai turi būti apibrėžtos ir išplėstos savivaldybių teisinės bei finansinės galimybės: teisė sudarinėti biudžetą, nustatyti bei rinkti vietinius mokesčius, reguliuoti paslaugų kainas.

66. Savivalda persmelkia visas sritis - ūkinę veiklą, savivaldybių praktiką, apskričių valdymą. Savivalda gali būti veiksminga tik ten, kur decentralizuojama centrinė valdžia ir aiškiai pasidalinama valdžios funkcijomis. Mes keliame sau uždavinį perduoti kai kurias centrinės valdžios funkcijas apskritims, savivaldybėms, o taip pat pačios visuomenės suvienytoms struktūroms, kad kuo plačiau būtų diegiami tiesioginė demokratija ir piliečių aktyvumas tvarkant savo reikalus. Šiandien Lietuvoje pradeda kurtis kaimų, miestelių, miestų gatvių ar rajonų bendruomenės. Jos papildo savivaldos bendruomenės demokratines galimybes.Todėl ypač svarbu suteikti tokioms bendruomenėms teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant joms aktualius klausimus, įtvirtinant tai įstatymiškai, apibrėžiant jų ir savivaldybių tarybų bendradarbiavimą. Svarbu vykdyti ir tolimesnę savivaldybių reformą, kad Lietuvoje susiformuotų gyvybingos savivaldžios administracinės teritorijos.

Nacionalinis saugumas

67. Demokratija sudaro geras tautos ir valstybės nacionalinio saugumo sąlygas. Civilinės valdžios viršenybė ir nepolitizuota demokratinė valstybinių krašto apsaugos ir policijos struktūrų kontrolė, visuotinė pilietinė gynyba, darni krašto apsaugos, vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo žinybų veikla gali užtikrinti sėkmingus tautos veiksmus civilinių ir kitokių grėsmių bei iššūkių metu. Lanksti diplomatija, geri santykiai su kaimynais, dalyvavimas NATO bei Europos Sąjungos gynybinėse ir taikos palaikymo struktūrose yra svarbios tarptautinės tautos saugumo garantijos. Nedidelė, bet profesionaliai paruošta kariuomenė turėtų sudaryti gynybinės sistemos pagrindą ir veikti kartu su civilinės gynybos ir saugos struktūromis. Svarbi prielaida nacionaliniam saugumui užtikrinti – stabili šalies ekonomika.

Politinės partijos

68. Mes manome, kad partijų įvairovė, atspindėdama įvairių visuomenės sluoksnių nuomones, leidžia sukurti tikrąją demokratiją ir apsaugoti visuomenę nuo totalitarizmo. Politinių partijų veiklos siaurinimas pažeidžia laisvės, lygybės, tolerancijos principus, stabdo valstybės demokratinę plėtrą. Demokratinei santvarkai reikšmingi tiek valdančiosios, tiek opozicinių partijų vaidmenys.

69. Mes pasiryžę konstruktyviai bendradarbiauti su visomis demokratinėmis partijomis. Mes kategoriškai pasisakome prieš partijas, kurios grindžia savo veiklą rasine diskriminacija, totalitarizmu, fašistine ir komunistine ideologija ar karinguoju nacionalizmu. Mes pasisakome už proporcinį moterų atstovavimą sprendimų priėmimo organuose bei už moterų kvotas partijos rinkimų sąrašuose.

Profesinės sąjungos

70. Socialdemokratus ir profesines sąjungas sieja seni ryšiai ir bendri tikslai. Mes remiame nepriklausomas profesines sąjungas. Jos pačios apibrėžia savo uždavinius. Siekdamos pagerinti įvairių tautybių, tikėjimų ir politinių pažiūrų žmonių gyvenimo bei darbo sąlygas, profesinės sąjungos veikia savarankiškai.

71. Lietuvos socialdemokratai pritaria aktyviam darbo žmonių dalyvavimui svarstant ūkinius, socialinius, kultūrinius gyvenimo klausimus, sprendžiant įmonių, gamyklų, fabrikų, organizacijų, įstaigų darbo ir ekonomikos klausimus.

Nevyriausybinės organizacijos

72. Piliečių susibūrimai į jų interesus tenkinančias nevyriausybines organizacijas sudaro puikias sąlygas formuotis pilietinei visuomenei. Nevyriausybinių organizacijų tinklas leidžia įgyvendinti konstitucines žmogaus teises visuomenėje, sudaro geras prielaidas ugdyti pagarbą esminėms Europos Sąjungos vertybėms, padeda plėtotis demokratijai. Lietuvos socialdemokratai yra karšti nevyriausybinių organizacijų plėtojimo ir jų veiklos stiprinimo Lietuvoje šalininkai.

Bažnyčia ir religinės bendruomenės
73. Demokratija visiems piliečiams užtikrina mąstymo, sąžinės, tikėjimo ar netikėjimo laisvę, teisę piliečiams burtis į religines bendruomenes. Teisinė pasaulietinė valstybė ir Bažnyčia, būdamos autonomiškos, gali bendradarbiauti auklėjimo, švietimo, kultūros ir labdaros srityse.

74. Bažnyčia, visos religinės bendruomenės savo vidaus reikalus tvarko savarankiškai. Valstybė pripažįsta religinėms bendruomenėms teisę tvarkytis taip, kaip reikalauja jų kanonai ir statutai, skelbti savo tikėjimą ir atlikti apeigas.

75. Mes giname visišką Bažnyčios ir religinių bendruomenių vidinio ir organizacinio gyvenimo nepriklausomumą nuo valstybės. Socialdemokratai bendradarbiauja su Bažnyčia, religinėmis bendruomenėmis siekiant taikos, gaivinant tautos moralę, kuriant solidarią tautą, teikiant labdarą.

IV. INFORMACINĖ IR ŽINIŲ VISUOMENĖ VISIEMS

76. Informacinės ir žinių visuomenės, pagrįstos mokslu ir inovacinėmis technologijomis kūrimas yra socialdemokratų akcentuojamas strateginis Lietuvos uždavinys ir ekonominės plėtotės kryptis. Tai padės kraštui atsiverti pasauliui, veiksmingai pasitelkti Lietuvos piliečių kūrybines galias ir, naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, leis užtikrinti nacionalinės ekonomikos tarptautinį konkurencingumą, sukurti daugiau naujų ir geresnių darbo vietų, aukštą gyvenimo kokybę. Lietuvos įsijungimas į ES ekonominės ir socialinės sanglaudos procesą, Lisabonos strategijos įgyvendinimas spartins informacinės ir žinių visuomenės kūrimą šalyje.

77. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Tai tampa esminiu rodikliu mokantis, įgyjant išsilavinimą ir profesiją, dirbant ir kuriant gerovę. Informacinės technologijos yra įrankis šios kompetencijos didinimui. Jos leidžia greitai ir patogiai pasiekti įvairius informacijos šaltinius, atlikti su darbinėmis ar asmeninėmis reikmėmis susijusias veikas. Todėl plėtojant informacinę visuomenę ypač svarbu sudaryti sąlygas visiems mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų naudojimosi patirtį.

78. Lietuvos socialdemokratai skatina gyventojų naudojimąsi informacinėmis technologijomis, plėtojant viešųjų interneto prieigų tinklą, gerinant sąlygas per mokestines lengvatas apsirūpinti kompiuteriais ir internetu. Įgyvendinant Lisabonos strategiją informacinės ir žinių visuomenės plėtros srityje Lietuvoje, turime:

- skatinti plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą, užtikrinti saugias e.paslaugas, taikomąsias programas ir elektroninio turinio paslaugas (e.mokymas, e.valdžia, e.sveikata, e.verslas), o tai padės mažinti kaimo ir miesto raidos netolygumus;

- aprūpinti švietimo ir mokymo įstaigas informacinių technologijų priemonėmis, kad besimokantys naudotųsi elektroniniais informacijos ištekliais ir įgytų būtinus būsimai darbinei veiklai IT naudojimosi įgūdžius;

- daugiau investuoti į išsilavinimą ir kvalifikaciją, mokymąsi visą gyvenimą, kompiuterinį raštingumą, mažinti skaitmeninę atskirtį;

- didinti ir tobulinti investicijas į mokslinių tyrimų ir technologijų sritį, sudaryti sąlygas mūsų mokslui įsilieti į ES mokslo ir tyrimų erdvę, skatinti mokslo institucijų ir verslo bendradarbiavimą.

V. MES TAUTŲ BENDRIJOJE

Taika - svarbiausias mūsų tikslas

79. Taika mums - tai ne tik laikotarpis, kai tyli pabūklai. Taika - kai žmonės bei tautos gali gyvuoti bei augti be prievartos, okupacijos ar kitokios grėsmės savam saugumui. Svarbi taikos garantija yra tautų bendradarbiavimas ekonomikos, ekologijos, kultūros, žmogaus teisių apsaugos bei kitose srityse. Mes pasisakome už platų piliečių ir organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą ir visokeriopai jį remiame.

80. Taikų gyvenimą galime susikurti tik mes patys ir tik su sąlyga, jeigu visi to sieksime. Todėl mes pasisakome už taikius visų tarptautinių ginčų bei konfliktų sprendimo būdus, už tai, kad nacionaliniai atskirų tautų interesai būtų ribojami žmogiškosios moralės bei tarptautinės teisės reikalavimų. Kategoriškai atmetame bet kokį diktatą bei prievartą tautų bendradarbiavime.

81. Didelį pavojų taikai kelia karinių biurokratinių ir karinių pramoninių kompleksų bei jiems atstovaujančių sluoksnių egoistiniai tikslai ir interesai. Todėl mes remiame priemones, ribojančias šių sluoksnių galią bei skatinančias karinės pramonės reorganizavimą civilinės paskirties reikmenų gamybai.

82. Taikos ir tautų draugystės siekiai žmogui turi būti diegiami nuo pat vaikystės. Todėl mes remiame visų ir visas pastangas, nukreiptas į jaunosios kartos auklėjimą tik taikos ir pagarbos kitoms tautoms dvasia.

Mes ir globalizacijos iššūkiai

83. Mes gyvename amžiuje, kuriame besitęsianti technologinė revoliucija, informacijos, biotechnologijų, ekonomikos pažanga sukūrė globalizacijos fenomeną. Ekonomikos, komercijos ir kapitalo judėjimų globalios galimybės, moksliniai laimėjimai sveikatos priežiūros ir žemės ūkio srityse suteikia daug naujų perspektyvų. Informacijos, finansų ir prekybos, darbo rinkos globalizacija spartina kompanijų rinkų, pramoninių sandorių ir investicijų augimą, lemia struktūrinius regionų pokyčius. Tačiau daugelyje tautų bei įvairiuose pasaulio regionuose auga ir nelygybė, didėja skurdas, nyksta nacionalinės vertybės, ryškėja kultūrų vienodėjimas.

84. Mes matome ir globalizacijos teikiamą naudą Lietuvai, ir jos keliamas naujas grėsmes: plintantį vartotojišką kosmopolitizmą, "protų nutekėjimą", valstybės savarankiškumo mažėjimą, didėjantį atsilikimą mokslo ir technologijų srityje. Tai kelia nemažą pavojų ir Lietuvai.

85. Todėl mes pasisakome už veiksmingos, subalansuotos bei skatinančios augimą ir užimtumą politikos taikymą Lietuvoje. Už savalaikes investicijas į mūsų žmonių švietimą ir kultūrinio identiteto stiprinimą, kaip veiksmingą atsaką neigiamiems globalizacijos iššūkiams.

Mes Europos Sąjungoje ir NATO

86. Sugriuvus TSRS ir iširus Varšuvos blokui, nugriuvus Berlyno sienai ir pasibaigus šaltojo karo epochai, po 1990 m. Kovo 11 d. prasidėjus Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties (NATO) plėtrai ir Europos vienijimuisi, susidarė naujos sąlygos kurti taikesnį ir labiau besivienijantį pasaulį. Sėkminga NATO ir Europos Sąjungos plėtra suteikė vilčių pasauliui būti be naujų skiriamųjų linijų, be karų ir susipriešinimo. Tačiau 2002 m. rugsėjo 11 d. įvykiai Niujorke ir Vašingtone pademonstravo, kad reakcingi religiniai ir kitokie fundamentalistai, naudojantys teroristinius metodus gali pasaulį laikyti nežinioje ir be stabilesnio vystymosi perspektyvų. Atsakas į tai – kolektyvinės gynybos sistemos ir solidarios visų demokratinių šalių pastangos kovoti su teroristinėmis organizacijomis.

87. NATO mes matome kaip pasaulinės kolektyvinės gynybos sistemos dalį, galinčią imtis krizių prevencijos, taikos palaikymo misijų, o taip pat kolektyviai gintis galimų išpuolių atvejais. Neabejojame, kad NATO, įstojant į ją vis naujoms demokratijoms, keisis. Šios organizacijos paskirtis priklausys nuo visų jos narių bendrų tikslų, nuo to, ar, sprendžiant šiuolaikinio pasaulio iššūkius, bus įtvirtintas daugiašališkumas, o priimant sprendimus, bus griežtai laikomasi teisės viršenybės principo. Mums nėra priimtinas vienos kurios nors šalies dominavimas sprendžiant pasaulinio saugumo problemas. NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystė yra tas kelias, kuris geriausiai užtikrins taiką ir stabilumą pasaulyje.

88. Sėkminga Europos Sąjungos plėtra, Lietuvos ir dar devynių šalių įstojimas į Europos Sąjungą, šią naujo tipo supranacionalinę valstybių narių bendriją padarė vienu iš stipriausių globalaus pasaulio veiksnių. Po 2004 m. plėtros Europos Sąjunga iš naujo apmąstė vertybes, tikslus, kompetencijas, sprendimų priėmimo tvarką, valstybių narių ir Europos Sąjungos santykius, institucinę sąrangą ir politiką. Mes, Lietuvos socialdemokratai, aktyviai dalyvavome rengiant Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir todėl pritariame Europos Konvente pasiektiems kompromisams. Europos Sąjunga, apibūdinama kaip valstybių narių ir piliečių sąjunga, grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarba žmogaus teisėms. Sąjungos tikslas – skatinti taiką, puoselėti jos vertybes ir tautų gerovę. Sąjunga siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu, aukšto konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kurioje skatinamas mokslas ir technikos pažanga, išlaikoma aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybė. Mums, socialdemokratams, reikalinga stipri, solidari Europos Sąjunga, kalbanti vienu balsu Europos užsienio ir saugumo bei saugumo ir gynybos srityse. Mes pasisakome prieš “dviejų greičių” Europos Sąjungą, prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą. Mes pasisakome už bendrijų metodo stiprinimą bei jo ir tarpvyriausybinio metodo balansą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Mes to siekiame kartu su Europos socialistų partija bei jos frakcija Europos Parlamente. Mes pasisakome už stipresnius Europos Komisiją ir Europos parlamentą, už nacionalinių parlamentų vaidmens didinimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, už skaidrų tarpvyriausybinio metodo taikymą, ypač priimant įstatymų galią turinčius teisės aktus. Mes už aktyvų Europos piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Europos Sąjunga reikalauja nuolatinių pastangų, kad stiprėtų demokratija.

89. Europos Sąjungos projektas – tai visų Europos piliečių projektas. Tai solidari, socialiai orientuota Europos Sąjunga su lygiomis visų jos valstybių narių ir piliečių teisėmis, išpažįstanti bendras vertybes. Ji yra atvira visoms Europos valstybėms, kurios gerbia jos vertybes ir yra pasiryžusios jas puoselėti kartu. Europos Sąjungos narėmis jau taps Rumunija ir Bulgarija, savo eilės derybose laukia Turkija ir Kroatija. Ateityje prasidės derybos ir su kitomis Balkanų valstybėmis. Sprendimą siekti narystės Europos Sąjungoje jau išreiškė Ukraina ir Moldova. Europos Sąjunga – nėra uždaras projektas. Durys į Europos Sąjungą turi būti atviros ir mes aktyviai dalyvausime, svarstant naujų narių priėmimą ir padedant joms nelengvame integracijos į ES kelyje.

90. Ypatingai svarbi Europos Sąjungos ir Rusijos strateginė partnerystė. Europos Sąjungos ir Rusijos sutartis atveria geras perspektyvas, kuriant bendrą ekonominę, teisingumo ir vidaus reikalų, laisvės ir išorinio saugumo, švietimo ir mokslinių tyrimų erdvę ir plėtojant partnerystės instrumentus. Mes norime būti aktyviais šios partnerystės dalyviais. Europai nereikia naujų skiriamųjų linijų, o Europos Sąjungos, Rusijos ir JAV partnerystė šiuolaikinio pasaulinio saugumo situacijoje yra ypač svarbi.

91. Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas jau pradėjo savo ratifikacijos kelią Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuva jau apsisprendė ratifikuodama šią sutartį. Pasakę tvirtą „taip”, mes laukiame jos įsigaliojimo visoje Europos Sąjungoje.

VI. DEMOKRATINIS SOCIALIZMAS

92. Rinkos ekonomika pasaulyje išugdė milžinišką gamybinę galią, bet kartu ji iškėlė nuosavybės teisę aukščiau už žmogaus teises. Ekonomikos globalizacija suvienijo valstybes lyderes ir atsilikusį pasaulį. Globalizacija pati viena negali patenkinti pagrindinių žmonijos poreikių, ji sąlygojo ir socialinių kontrastų atsiradimą. Tą patyrė milijonai žmonių, kurie suvokė, kad su tuo taikstytis negalima. Jie kuria darbo judėjimą, ieško visuomeninių būdų, kaip įvaldyti rinkos stichiją. Taip gimė socialiniai rinkos reguliavimo svertai.

93. Lietuva išgyveno ir kitą kraštutinumą. Kitos valstybės primestas režimas čia sukūrė sustingusį dogmatizmą, siekė aštrinti įvairius prieštaravimus. Taip buvo įtvirtinta vienos partijos diktatūra, kuri panaikino laisvę, sukūrė privilegijų kontrastus
ir įvedė prievartos darbą. Tai buvo vadinama sovietiniu socializmu. 1990 metų atgimimas ir nepriklausomybė suteikė viltį gyventi kitaip. Bet rinkos ekonomikos ir laisvos rinkos šūkiai kartu su neefektyviu valdymu, korupcija, milžiniška nusikalstamumo ir turto grobimo banga praūžė per Lietuvą. Per pastaruosius metus Lietuva dėl didžiulių socialinių skirtumų susvetimėjo, nuskurdo daugelis jos piliečių. Įveikti piliečių susvetimėjimą gali tik demokratinio socializmo siūlomi keliai.

94. Demokratinis socializmas - tai pasaulėžiūra, sujungianti laisvės, socialinio teisingumo, solidarumo, lygybės, taikos, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir jo orumui fundamentaliąsias vertybes į vieningą visumą.
Demokratinis socializmas – tai tarptautinis judėjimas už taiką, socialinį teisingumą, solidarumą, demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje.
Demokratinio socializmo vertybes galima pagrįsti etikos, filosofijos, religijos, humanizmo, mokslinės pažangos ir darbo judėjimo teikiamais argumentais. Demokratinį socializmą pripažįstančios partijos, spręsdamos aktualiausius kasdienybės klausimus, visada atiduoda prioritetą vertybėms.
Demokratinis socializmas – tai pažangiųjų reformatoriškų jėgų judėjimas, ieškantis kelių įtvirtinti solidarumą tarp tautų ir kartų, gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, pasiekti lyčių lygybę, atmesti bet kokių formų diskriminaciją, mažinti socialinę, o taip pat ir skaitmeninę atskirtį, pasiekti kolektyvinę atsakomybę už teisingesnį pasaulį.

95. Demokratinis socializmas - tai atviras judėjimas už teisingesnį pasaulį, tai socialinės, politinės, ekonominės bei kultūrinės demokratijos siekimas. Tai - individualių, grupinių ir visuomeninių interesų darna. Laisvė, žmogaus teisės, socialinis teisingumas bei solidarumas - šiuolaikinio demokratinio socializmo pamatai.

96. Demokratinis socializmas - tai mūsų ilgalaikiai tikslai ir vertybinių principų apmąstymas bei plataus socialdemokratinio pasaulinio proceso patirtis. Jiems įgyvendinti reikia ne vienerių metų. Bet visuomenėje turi būti jėgos, užsibrėžusios siekti SOCIALINĖS GEROVĖS VISIEMS VALSTYBĖS ir neiškrypstančios iš šio kelio. Tik turint ilgalaikius tikslus galima paruošti veiksmingas priemones ir dabarties krizei įveikti, ir naujam politiniam siekiui įgyvendinti. Mes pateikiame tokį ryžtingą planą tolimesnėse šios programos dalyse.

97. Tai leidžia per trumpą laiką rengti konkrečias būtiniausias priemones įveikti krizei, sukeltai neatsakingo ir daugumai gyventojų neatstovaujančio dešiniųjų valdymo. Taip pat atsako į pagrindinius naujos - SOCIALINĖS GEROVĖS VISIEMS VALSTYBĖS - politikos uždavinius.

VII. POLITINĖ DEMOKRATIJA

98. Mums politinė demokratija:

- tai Konstitucija, įtvirtinanti žmogaus teises ir laisves bei jų apsaugą, tai valstybės sąranga, realizuojanti visuomenės sutartį dėl valstybės stiprinimo ir numatanti pilietinės visuomenės sąlygas bei elgesio taisykles;
- tai ne tik žodžio, spaudos laisvė ir rinkimų teisė, bet ir visų išrinktų ir paskirtų valstybės pareigūnų atsakomybė ir atskaitomybė žmonėms, tai politinės partijos atsakomybė piliečiams už savo rinkimų programos, pažadų ir susitarimų įgyvendinimą;
- tai savivaldos plėtra tiesiogiai deleguojant politinių, profesinių, kultūrinių bendrijų atstovus į savivaldybių komisijas, t.p. perduodant jai papildomas funkcijas, jos įtakos didinimas sprendžiant savo teritorijų socialinio ir kultūrinio vystymo kryptis, steigiant socialinės globos tarnybas, plečiant naujų institucijų tinklą prie savivaldybių. Mes siekiame racionalaus apskričių ir savivaldybių funkcijų pasidalijimo.

99. Mes pasisakome už tvirtą politinę demokratiją, už atvirą pilietinę Lietuvos
visuomenę, todėl laikomės šių principų:
        - Konstitucijos viršenybės;
        - visuomenės iniciatyvos skatinimo - valstybės nedalyvavimo ten, kur visuomenės organizacijos sugeba tvarkytis savarankiškai;
        - valdžios kontrolės - valdžia gali veikti visuomenę tik pati būdama jos kontroliuojama;
        - valdžių pusiausvyros, nes nė viena valdžios šaka negali būti absoliuti, viršyti įstatymais nustatytų jos galių;
        - žmogaus teisių prioriteto - įstatyminės piliečių teisių apsaugos nuo valdžios savivalės.
Politinė demokratija reikalauja pastovių daugiapartinės sistemos stiprinimo pastangų. Mes įsitikinę, kad šiandien:
- būtina stiprinti visuomenėje pasitikėjimą turinčių politinių partijų materialinę bazę, jų fondų ir institutų biudžetinį finansavimą;
- būtina skirti finansinę paramą politinių partijų laikraščiams, kurie nors ir leidžiami nedideliu tiražu, skaitytojams galėtų pateikti įvairias socialines, politines, ekonomines nuostatas;

Viešasis administravimas ir vietos savivalda

100. Per atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės dešimtmetį pasiekta tam tikrų rezultatų, kuriant ir plėtojant valstybės valdymo sistemą. Tačiau to nepakanka.
Mes norime efektyvaus valstybės valdymo:
- aiškios valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemos, ilgalaikės valstybės valdymo modernizavimo strategijos;
- efektyviai kontroliuojamos valstybės institucijų veiklos, siekiant išvengti jų funkcijų dubliavimo;
- biurokratizmo ir korupcijos valstybės valdymo aparate mažinimo;
- valstybės institucijų veiklos tikslaus   reglamentavimo   administracinėmis procedūromis ir taisyklėmis, kad nusižengę valstybės tarnautojai neišvengtų atsakomybės;
- visuomenės įtraukimo į valdymą, sudarant sąlygas dalyvauti priimant sprendimus.

101. Mes, socialdemokratai, turime:
- optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtote, tobulinti valstybės tarnautojų atranką ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūras;
          - šalinti negatyvius reiškinius, susijusius su korupcija ir biurokratija;
           - įtvirtinti optimalų valstybės institucijų sandaros modelį, kuris aiškiai atspindėtų valdymo ryšius tarp institucijų, jų pavaldumo klausimus, funkcijų pasiskirstymą ir tarnautų žmonių interesams, ryžtingai reorganizuoti valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja viena kitą;
            - didinti tokių institucijų kaip Pramonės ir prekybos rūmai, Žemės ūkio rūmai, Trišalė taryba, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Švietimo, Sveikatos tarybos ir kitų įtaką, tvarkant viešuosius reikalus bei formuojant valstybės politiką, suteikti joms didesnes teises;
- formuoti ir vykdyti kompleksinę regioninę politiką, mažinant socialinius- ekonominius skirtumus tarp atskirų apskričių ir savivaldybių;
- didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, nuolat ir metodiškai plėsti savivaldybių funkcijas;
          - sudaryti teisines prielaidas savivaldybėms plėtoti savo veiklą, į pagalbą tvarkyti vietos reikalus kviečiant žmones ir atsilyginant jiems už atliktus darbus;
         - reformuoti apskričių administracijas, paliekant joms regioninių projektų rengimo, vykdymo ir koordinavimo funkcijas. Savivaldybėms perduoti atsakomybę ir funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu žemės ūkio, žemėtvarkos, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, viešosios tvarkos palaikymo ir kitose srityse, išskyrus regioninės, tarpregioninės bei tarpsavivaldybinės reikšmės objektus ir funkcijas.

Tautinės bendrijos
102. Tautinis atgimimas Lietuvoje paskatino atgimti ir kitas Lietuvos tautines bendrijas. Atsirado daug judėjimų ir grupių, kurios rėmė tautinių vertybių atgimimą, kultūrinę,   švietėjišką veiklą.   Tačiau dažnai tautinės   bendrijos   veikė   uždarai, aprėpdamos tik savo tautines grupes ar jų dalį. Tautinių bendrijų uždarumą bei pasyvumą nemaža dalimi lėmė ir nepakankamai aiški ir kryptinga valstybės politika šioje srityje.

103. Mūsų pozicija tautinių bendrijų atžvilgiui yra aiški. Mes už valstybę, kuri savo piliečiui, nepriklausomai   nuo jo   tautybės   ar pasaulėžiūros, garantuoja, lygias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei laisves. Mes pripažįstame visuomenę, kuri saugo piliečių tautinį identitetą, kultūros tęstinumą. Mes skatiname tautinę savimonę bei jos saviraišką, kultūrinį klestėjimą.
Mes siekiame užtikrinti Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms galimybes:
- pilnavertiškai įsilieti į visuomeninį, politinį, ekonominį ir kultūrinį valstybės gyvenimą Konstitucijos, tarptautinių žmogaus teisių ir laisvių dokumentų,
šalies įstatymų pagrindu;
- puoselėti ir plėtoti savo nacionalines kultūrines tradicijas;
- vartoti gimtąją kalbą ir jos mokytis, gimtąja kalba leisti laikraščius, turėti
savo radijo ir televizijos laidas;
- viešai ir laisvai reikšti savo nuomonę visais su bendrija susijusiais klausimais,
burtis į visuomenines-kultūrines organizacijas;
- užsiimti kūrybine, literatūrine, švietėjiška veikla savo gimtąja kalba, palaikyti
ryšius su jų gimtinėmis;
- steigti galerijas, muziejus, namus, klubus, memorialines vietas ar kitomis
formomis kaupti, puoselėti, propaguoti tautinių bendrijų kultūrines vertybes,
steigti fondus kultūrinei-visuomeninei veiklai remti;
- užtikrinti valstybės apsaugą ir globą svarbiems tautinių bendrijų kultūros,
architektūros, istorijos paminklams;
- išmokti valstybinę kalbą;
- išpažinti savo religiją.

Teisėsauga ir teisėtvarka
104. Socialdemokratų tikslas - teisinė valstybė, grindžiama teisės viešpatavimo principu. Teisinėje valstybėje įstatymas yra aukščiau už bet kokį pareigūną, instituciją ar partiją. Valstybės įstatymai turi realiai užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei sukurti palankias teisines sąlygas visuomenei vystytis. Kadangi mes siekiame gerovės visiems valstybės, išskirtinį dėmesį skiriame socialinėms teisėms užtikrinti. Vienas pagrindinių mūsų prioritetų - visuomenės teisinis švietimas.

105. Pertvarkydami teisinę sistemą visuomenės poreikiams, mes norime, kad:
- teisės aktas žmogui garantuotų jo asmens, šeimos bei nuosavybės saugumą,
patikimą teisių bei laisvių apsaugą ir galimybes ginti savo interesus;
          - teisėsaugos institucijos tarnautų visuomenei ir užtikrintų kiekvieno žmogaus asmenines, politines, socialines bei ekonomines teises;
          - būtų sudarytos palankios teisinės sąlygos informacinės visuomenės kūrimui ir plėtrai;

106. Įstatymų leidyba mums - tai procesas, paremtas įstatymų tęstinumo, perimamumo, suderinamumo principais, piliečių iniciatyvos skatinimu, mokslininkų įtraukimu ruošiant įstatymų projektus ir juos tobulinant. Keičiant Konstituciją būtina visuomenės diskusija. Svarbiausi Tautos ir valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami tik referendumu. Mes siekiame parengti Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadą.
Mes esame įsitikinę, jog į Konstitucinio Teismo nutarimus turi būti atsižvelgiama nedelsiant, įstatymais turi būti ginamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos apibrėžtos žmogaus teisės bei laisvės, turi būti tobulinami mechanizmai, garantuojantys žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje, tarp jų ir pareigą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos teisingumo teismo sprendimus;
Siekiant užtikrinti žmogaus teisę į gynybą ir teisinę paramą socialiai remtiniems asmenims, valstybė turi garantuoti kvalifikuotą ir prieinamą teisinę pagalbą. Būtina sukurti veiksmingą sistemą, kuri leistų kompensuoti žalą asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, atlyginti asmenims žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų aktų. Taip pat sudaryti geresnes sąlygas nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims gauti advokato paslaugas, galimybę kiekvienam asmeniui efektyviai pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema – visi Lietuvos gyventojai turi teisę nemokamai ir patogiai naudotis pirmine teisine pagalba.

107. Mums ori visuomenė - tai visuomenė, kurioje vyrauja nesitaikymas su nusikaltimais. Tik ilgalaikė kovos su nusikaltimais strategija yra efektyvi. Didelio dėmesio reikalauja nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo, narkomanijos bei prostitucijos prevencija. Mūsų prioritetas - pasiekti, kad mažėtų nepilnamečių ir jaunimo nusikaltimų, susijusių su narkotikų platinimu ir vartojimu. Pasiekti, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu kartu būtų šalinamos jį skatinančios priežastys. Tobulinti kovą su finansiniais nusikaltimais, ypač su pažeidimais, susijusiais su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu.

108. Visuomenė turi rūpintis nuteistųjų, atlikusių bausmę asmenų reabilitacija, sugrąžinimu į visuomenę, jų užimtumo problemomis. Nepakanka dėmesį skirti tik nusikaltusių asmenų   persekiojimui   ir   reabilitacijai.   Nemažiau   svarbu   apginti nusikaltimų aukų teises ir teisėtus interesus, aukas socialiai reabilituoti. Todėl baudžiamasis procesas turi patenkinti teisėtus nukentėjusiojo poreikius bei siekti maksimaliai atlyginti patirtą žalą.

109. Mes įsitikinę, kad būtina kuo efektyviau įgyvendinti pagrindinius uždavinius - apsaugoti gyventojus ir jų turtą, saugoti viešąją tvarką ir rimtį, užkirsti kelią galimiems nusikaltimams bei kitiems teisės pažeidimams, kruopščiai juos tirti, atskleisti, apsaugoti valstybės sieną, teikti gyventojams teisinę pagalbą. Pačios visuomenės labui būtina suderinti savivaldybių ir policijos funkcijas užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, gerinti policijos pareigūnų atranką į tarnybą, jų mokymą, profesinę kvalifikaciją, policijai aktyviai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.

Nacionalinio saugumo ir užsienio politika

110. Nacionalinio saugumo tikslas - pasiekti, kad būtų panaikintos arba sumažintos iki minimumo visos galimos grėsmės Lietuvos žmonėms ir valstybei. Tos grėsmės gali turėti politines, ekonomines, karines, socialines, ekologines ir kitokias šaknis. Žmogus ir valstybė yra nesaugūs dėl politinio nestabilumo, dėl ekonominio nuosmukio, dėl socialinės įtampos, dėl gamtos užterštumo, dėl didėjančio nusikalstamumo, dėl karinių, jėgos struktūrų keliamų pavojų. Nacionalinio saugumo politika turi apimti minėtų klausimų visumą, atsižvelgti į visą grėsmių kompleksą.
Remdamiesi tokia sistemiška nacionalinio saugumo samprata, suvokiame, kad nacionalinį saugumą užtikrina daugybė priemonių. Įgyvendindami savo vidaus ir užsienio politiką, turime suvokti, kad valstybei užtikrinsime saugumą tik sėkmingai įgyvendinę savo ekonominius, socialinius, ekologinius tikslus. Mes matome, kokias neigiamas pasekmes mums paliko sudėtingas perėjimo iš tarybinės planinės į rinkos ekonomiką laikotarpis: neigiamą tautos demografinį balansą, didelę emigraciją, ieškant geresniu gyvenimo sąlygų bei dalies gyventojų nesugebėjimą prisitaikyti prie nauju sąlygų ir socialinę atskirtį. Tik ilgalaikės demografinės politikos priemonės, užimtumo didinimas, pastovus ekonominis augimas gali atremti šiuos iššūkius nacionaliniam saugumui.

111. Siekdami užtikrinti Lietuvos saugumą ir demokratinę raidą naujų galimybių ir grėsmių akivaizdoje, turime:
           puoselėti euroatlantinį bendradarbiavimą kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, o NATO ir ES – kaip svarbiausias šio bendradarbiavimo organizacijas;
           tęsti krašto apsaugos reformą, kad būtų sukurta šiuolaikiška, gerai apginkluota ir su sąjungininkais NATO ir ES pasirengusi veikti kariuomenė, ypač daug dėmesio skirti teisinės bazės atnaujinimui, karių mokymui ir tarnybos sąlygų gerinimui, tarptautinio karinio bendradarbiavimo plėtrai;
          dalyvauti tarptautinėse misijose ir operacijose, stiprinti NATO ir ES valstybių solidarumą, aktyviai remti tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.

112. Vykstant globalizacijos procesams, mūsų šalies raida vis labiau priklausys nuo išorinių veiksnių. Vadinasi, augs užsienio politikos reikšmė bei jos svoris valstybės valdyme.   Norint   spėti   tinkamai   reaguoti   į   šias   tendencijas,   būtina vengti "protokolinio" požiūrio į diplomatiją. Tik aktyvi, pragmatiška, kompleksiška bei prevencinė diplomatija padės spręsti Lietuvos užsienio politikai globalizacijos keliamus uždavinius.

113. Pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra formuoti palankią aplinką Lietuvos valstybės raidai ir visų jos gyventojų gerovei bei saugumui įtvirtinti. Būtina siekti, kad mūsų regione, Europoje bei visame pasaulyje įsigalėtų tarpusavio pasitikėjimo atmosfera bei demokratijos principais pagrįsta tarptautinė tvarka, kad įstatymų viršenybė įsigalėtų ne tik šalių viduje, bet ir santykiuose tarp valstybių bei tarptautinių organizacijų.

114. Mes įsitikinę, kad užsienio politikoje būtina laikytis lygiaverčių prioritetų – aktyvaus dalyvavimo Europos Sąjungoje bei NATO, gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis. Taip pat svarbu užsienio politiką subalansuoti geografiškai bei funkcijų (saugumo, ekonominės, kultūrinės ir kt.) požiūriu.

115. Narystė Europos Sąjungoje teikia įvairiapusišką naudą: spartina demokratijos Lietuvoje diegimą, stiprinimą, atveria naujas perspektyvas mūsų šalies socialinei ir ekonominei plėtrai, didina šalies saugumą. Remiame tolesnę ES valstybių integraciją atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus ir rengiamės veikti Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytomis sąlygomis.

116. Dalyvavimas NATO taip pat turi daug tikslų. NATO suteikia savo nariams tvirtas saugumo garantijas, o tai reiškia, jog į tokią didesnio saugumo bei stabilumo erdvę yra investuojama noriau, drąsiau. Todėl akivaizdu, kad NATO pagerina šalies ekonominio augimo perspektyvas. NATO šalyse karinės struktūros yra besąlygiškai pavaldžios demokratiškai suformuotai politinei valdžiai. Organizacijos narės karinis biudžetas turi būti skaidrus. Visa tai sustiprina politinį stabilumą bei demokratiją šalies - NATO narės - viduje, mažina autoritarizmo atgimimo pavojų.
Šiuo metu Lietuvai nėra tiesioginių karinių grėsmių, nėra kaimynų, su kurias nesutartumėme. Taigi mes esame panašioje arba tokioje pačioje situacijoje, kaip ir daugelis Europos bei Šiaurės Amerikos šalių, priklausančių Šiaurės Atlanto kariniam aljansui

117. Geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis turi būti plėtojami ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Geri santykiai su kaimynais ypatingai lemia tiek šalies saugumą, tiek jos gerovę bei dvasinę plėtrą. Mes turime glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, su kuriomis mus sieja bendros demokratinės vertybės ar bendri interesai. Todėl būtina aktyviai remtis regioninio bendradarbiavimo struktūromis ir iniciatyvomis, įtvirtinti Lietuvą kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centrą. Skatinti stabilumo ir demokratijos plėtrą į Rytus kaip būtiną Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlygą. Remti NATO ir ES atvirų durų politiką. Remti demokratines reformas Ukrainoje, Rusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, skatinti šių šalių ryžtą įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Remti Baltarusijos pastangas stiprinti nepriklausomybę, demokratiją, pilietinę visuomenę. Plėtoti geros kaimynystės ryšius su šiomis valstybėmis, įtvirtinti Lietuvą kaip Europos kaimynystės politikos ekspertę. Siekti laisvosios prekybos sutarčių su šiomis valstybėmis. Bendradarbiaujant su ES institucijomis, skatinti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities socialinę ir ekonominę raidą, taip pat šios srities ir visos Rusijos dalyvavimą europiniuose bendradarbiavimo procesuose.

118. Manome, kad reikia toliau plėtoti Lietuvos daugiašalius santykius, daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams. Siekti didesnio tarptautinių organizacijų veiklos efektyvumo. Didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą. Siekti įtvirtinti Lietuvą kaip tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų centrą, įvairių tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių buveinę. Plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, didinti tarptautinės ekonominės aplinkos stabilumą. Stiprinti ekonominės diplomatijos vaidmenį, siekti Lietuvos verslui palankių prekybos ir investavimo sąlygų, užsienio investicijų. Stiprinti valstybės informacinę politiką užsienyje. Parengti valstybės viešųjų ryšių strategiją ir numatyti jos finansavimą. Siekti aktyvaus visuomenės dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant nacionalinę saugumo ir užsienio politiką.

119. Plečiantis Europos Sąjungai bei vienijantis Europai ypatingą vaidmenį šalia tradicinės valstybių diplomatijos įgauna parlamentinė diplomatija. Nacionalinių parlamentų narių bendros pastangos siekti tvirtos taikos, tvarios plėtros, geros kaimynystės yra tvirtas pagrindas Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos bei Europos saugumo ir gynybos politikos tikslams pasiekti. Mes, socialdemokratai, tvirtai pasisakome už parlamentinės diplomatijos vaidmens stiprinimą įgyvendinant užsienio politikos tikslus.

120. Europos Sąjunga iškėlė sau uždavinį – užsienio politikoje kalbėti vienu balsu. Tai – strateginis tikslas, norint, kad stiprėtų Europos Sąjungos vaidmuo tarptautinėje arenoje. Mes palaikome šį tikslą ir kartu su Europos socialistų partijos nariais aktyviai dalyvausime bendros Europos Sąjungos užsienio politikos formavime. Europos Sąjungos vaidmens stiprėjimas padės sustiprėti ir daugiašališkumui (multilateralizmui) tarptautinėje arenoje. Europos Sąjunga, įgyvendindama savo tikslus, kuria geros kaimynystės politikos instrumentus, apimančius bendradarbiavimo per sienas, aplinkosaugos, infrastruktūros plėtros ir kitas sritis. „Šiaurės matmens” iniciatyva – gražus tokių realių instrumentų pavyzdys. Trims Baltijos šalims ir Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą, Baltijos jūra iš esmės tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, o „Šiaurės matmens” instrumentų Europos Sąjungos rytų matmens kontekste jau nepakanka. Mes, socialdemokratai, manome, kad būtina žengti kokybiškai naują žingsnį ir Europos Sąjungos lygiu įtvirtinti šiaurės-rytų matmens iniciatyvą, į šios politikos įgyvendinimą įtraukiant ne tik Europos Sąjungos valstybes nares, bet ir Rusiją bei kitus naujuosius Europos Sąjungos kaimynus. Tam būtinos aktyvios pastangos tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Mes, socialdemokratai, kartu su Europos socialistų partija imamės šios iniciatyvos įgyvendinimo regioniniu lygiu.

VIII. EKONOMINĖ DEMOKRATIJA

121. Mums, socialdemokratams, ekonominė demokratija tai:
- socialiai reguliuojama rinka. Tai valstybės ir visuomenės reikmėms - švietimui, mokslui, socialiniam aprūpinimui, sveikatai, krašto apsaugai sukauptų lėšų demokratinis valdymas. Tai demokratiškai valdomas šalies ūkis;
- plati gamybos kooperacija, pasiekiama derinant darbdavio ir darbuotojo interesus, o ne klasių kova;
- sąžininga konkurencija ir vieningos reguliuojamos rinkos taisyklės, užtikrinant kokybiškas paslaugas vartotojams.
- mokesčių mokėtojų balsas, paskirstant iš žmonių surinktas lėšas.
Ekonominė demokratija siekia, kad monopolijas ir klasių kovą pakeistų kooperacija, konkurencija, bendradarbiavimas bei solidarumas.

122. Mes pasisakome už socialinę rinkos ekonomiką, kurioje asmeninis ryžtas, pastangos bei konkurencija derinami su socialiniu teisingumu, solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos nepamirštant socialinės valstybės atsakomybės.
Socialdemokratinis ekonomikos supratimas yra pagrįstas šiomis nuostatomis:
- rinka ir konkurencija yra galingi ekonomikos plėtros varikliai, tačiau nei viena, nei kita savaime neužtikrina nei užimtumo, nei socialiai teisingo pajamų paskirstymo. Dėl rinkos sudievinimo didėja skurdas ir socialinė nelygybė, mažėja darbo vietų;
- rinkos dėsniai iš esmės neveikia sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo ir studijų srityse, taip pat valstybinio socialinio draudimo, šalies gynybos, teisėsaugos ir teisėtvarkos sferose;
- kai kuriose ūkio šakose egzistuojančios, ypač privačios, monopolijos neleidžia laisvai reikštis rinkai, nepatenkina vartotojų, neužtikrina ekonominio augimo. Šių blogybių galima išvengti, jei rinką atsakingai reguliuotų valstybė;
- užsienio investicijos yra labai svarbios šalies ūkiui, tačiau jos pačios savaime negali sukurti efektyvios ilgalaikės gamybos. Ieškant užsienio investicijų, būtina skatinti ir Lietuvos verslininkus investuoti tėvynėje.

Ekonominė politika ir investicijos į šalies ūkį

123. Mūsų ekonominės politikos tikslas yra spartinti Lietuvos ekonomikos plėtrą, kurti naujas darbo vietas, didinti šalies konkurencines galimybes pasaulinėje rinkoje, diegti strateginio planavimo principus rengiant ilgalaikes ekonomines programas, efektyviai išnaudoti Lisabonos strategijoje numatytas naujas priemones.

124. Socialdemokratai įsitikinę, kad:
- valstybės investicijas būtina sutelkti į gamybinės ir socialinės infrastruktūros šakas, didžiausią dėmesį skiriant pelningiausioms jų;
- investicijos iš užsienio yra naudingiausios, kai jos yra "plyno lauko”;
- valstybė turi įtakoti, kad investicijos būtų nukreiptos į rajonus, kur didžiausias nedarbas;
- branduolinė energetika galėtų likti Lietuvos energetikos sistemos dalimi, nes Lietuvoje yra tam tinkama infrastruktūra;
- būtina integruoti Lietuvos energetinę sistemą į vieningą Europos Sąjungos rinką;
- biurokratines kliūtis turi būti šalinamos, tuo sudarant palankesnes sąlygas sąžiningai konkurencijai, gamybai ir verslui;
- moderni transporto struktūra bei telekomunikacijų įjungimas į bendras Europos ir pasaulio struktūras yra būtina sąlyga tolesnei ūkio plėtrai.

Finansų politika

125. Ateities gerovę galima sukurti tik diegiant nuoseklios fiskalinės politikos principus, suderintus su struktūrine šalies politika. Griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę galima užtikrinti vadovaudamiesi tokiomis fiskalinėmis taisyklėmis:
- didesnes biudžeto pajamas galima gauti skatinant verslo plėtrą ir gerinant mokesčių administravimą bei taikant racionalią bei socialiai teisingą mokesčių politiką;
- mažinant einamąsias išlaidas (išskyrus socialinėms programoms), didinant finansavimą, skirtą investicijoms; valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu išlaikant racionaliame lygyje.

126. Savivaldybių biudžetai lieka tobulintina valstybės finansų valdymo sritis. Akivaizdu, kad kintant savivaldybių funkcijoms ar įsipareigojimams, turi keistis ir jų pajamos; savivaldybėms būtina sudaryti galimybes gauti papildomų pajamų nuomojant bei parduodant joms valstybės perduotą žemę bei kitą turtą, gaunant žemės ir nekilnojamo turto mokesčius.

127. Mokesčių našta tarp visuomenės sluoksnių yra pasiskirsčiusi labai netolygiai. Lietuvoje daugiausia mokesčių sumoka tik iš darbo užmokesčio gyvenantys žmonės. Dar pasitaiko susipriešinimo tarp mokesčius administruojančių įstaigų ir verslininkų. Mokesčių sistemoje turi būti laikomasi socialinio teisingumo principų.

Todėl socialdemokratai yra už tai, kad:
- mokesčių tarifai ir lengvatos būtų tokie, kad mokesčių mokėtojų pajamos, investuotos naujoms darbo vietoms kurti, būtų apmokestinamos žymiai mažiau;
- pagal europietišką patirtį įvedant progresinius mokesčius, mokesčių našta turi būti perskirstyta taip, kad neturtingesnieji mokėtų mažiau, o sąlygos verslui neblogėtų; turtingieji mokėtų turto mokestį;
- kad prabangos ir prestižinės prekės būtų apmokestinamos daugiau, negu paprastos ir masinio vartojimo prekės;
- būtų leidžiama už skolas biudžetui ir fondams atsiskaityti akcijomis ir turtu; būtų aiški baudų ir delspinigių išieškojimo teisminiu keliu tvarka.

128. Monetarinę politiką galima keisti tik esant bendram sutarimui, jos negalima naudoti kaip rinkimų kovos priemonės. Monetarinė politika turi tarnauti visuomenei - bet koks pinigų politikos keitimas veikia ir visą ūkį, lemia jo stabilumą. Mes pasisakome už indėlių draudimą ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Smulkusis ir vidutinis verslas

129. Smulkusis ir vidutinis verslas yra svarbi priemonė mažinti nedarbą ir užtikrinti gyventojų verslumą. Socialdemokratai įsitikinę, kad lėšos smulkiems ir vidutiniams verslininkams turi būti nukreipiamos per verslo plėtros programas taupiau administruojant lėšų valdymą; skatinamas verslininkų konsultavimas ir mokymas.
Taip pat turėtų būti remiamas smulkaus ir vidutinio verslo produkcijos eksportas, visų pirma remiamas jų atstovų dalyvavimas tarptautinėse verslo misijose, parodose, mugėse.
Parama moterims verslininkėms, pradedančioms verslą yra priemonė padedanti išvengti moterų diskriminacijos versle, todėl turi būti diegiamos mokymo programos moterims, jau besiverčiančioms verslu; moterims būtų padedama įsisavinti naujas informacines ir komunikacines technologijas, skatinama elektroninės komercijos plėtra, moterims verslininkėms padedant tapti pilnateisėmis vietinės ir globalinės ekonomikos dalyvėmis. Tokios priemonės padeda įgyvendinti neginčytiną socialdemokratų principą – visų lygias galimybes.

Kaimas ir žemės ūkis

130. Socialdemokratai pasisako už konkurencingą žemės ūkį ir tvarią kaimo plėtrą, gyvenimo kaimo vietovėse kokybės gerėjimą ir ūkinės veiklos plėtimą, žemdirbių organizacijų ir kaimo gyventojų bendruomenių savivaldą.

131. Mums, socialdemokratams, svarbu:
- reguliuoti žemės ūkio gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ekonominius santykius, taip pat įvairiomis priemonėmis naikinti dirbtinai sudaromus supirkimo kainų skirtumus, kai superkama tomis pačiomis sąlygomis ir tokios pačios kokybės produkcija iš stambiųjų ir smulkiųjų gamintojų;
- remti kooperaciją, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio produkcijos realizavimo kooperatyvams bei gamintojų organizacijų steigimui;
- teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ir remti vidutinių (šeimos) prekinių ūkių kūrimąsi;
- gerinti ūkių struktūrą;
- įvairiapusiškai plėtoti kaimo ekonomiką;
- remti žemdirbių švietimą, tęstinį mokymą, informavimą, konsultavimą, taikomuosius tyrimus agrarinės ekonomikos politikos, kaimo regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros bei aktualiais technologiniais klausimais;
- siekti socialinės kaimo gerovės, remti kaimo bendruomenių steigimąsi, sudaryti sąlygas bendruomenių tradicijoms kaime ugdyti, spręsti socialines ir kultūrines kaimo problemas;
- teikti paramą kaimo infrastruktūrai gerinti, sveikatos apsaugos ir kitų objektų plėtrai ir renovacijai, kad būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai;
- skatinti agroturizmą, plėtoti vietinių rinkų infrastruktūrą bei gaivinti tradicinius verslus, galinčius tarnauti ir kultūriniam turizmui;
- remti ir stiprinti žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų vaidmenį žemės ūkio sektoriuje, jų atstovavimą tarptautinėse organizacijose.

Aplinkos apsauga

132. Žmonių gyvenimo sąlygos, valstybės bei visuomenės ekonominė bei socialinė pažanga tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje visi gyvename, kokybės. Todėl mes privalome rūpintis, kad galėtume kvėpuoti švariu oru, gerti geros kokybės vandenį, maudytis švarioje jūroje, upėse bei ežeruose, mėgautis miškų teikiamomis gėrybėmis ir ramybe. Švari aplinka – mūsų sveikatos ir pilnaverčio gyvenimo garantas. Mes, socialdemokratai, užtikrinsime tokį gyvenimą. Mūsų programinės nuostatos grindžiamos atsakomybės žmogui ir gamtai, darnaus vystymosi principais.

133. Gerinant aplinkos apsaugą, mums svarbu:
- nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas;
- tobulinti administracinį aplinkosaugos reguliavimą, taikyti principą "teršėjas moka";
- užtikrinti žmonių aplinkosauginį švietimą ir informavimą, aktyvų visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus. Remti nevyriausybinių organizacijų steigimąsi;
- išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas visai visuomenei jas lankyti ir pažinti, išsaugoti valstybės nuosavybėje pagrindinius rekreacinius išteklius bei užtikrinti laisvą lankymąsi privačiai nuosavybei priklausančiuose miškuose ir prie vandens telkinių; sudaryti sąlygas paslaugų sferos plėtrai saugomose teritorijose.
- plėsti šalies miškingumą, skatinti miško želdinimą nederlingose žemėse, išlaikyti ir stiprinti kompleksišką miškų ūkį, kuo plačiau panaudoti valstybinius miškus visuomenės socialinių reikmių tenkinimui, gerinti valstybinių ir privačių miškų vientisą ir kompleksišką apsaugą;
- kartu su kitomis valstybėmis apsaugoti Baltijos jūrą nuo vis didėjančio užteršimo ir avarijų grėsmės, iš esmės pagerinti Nemuno ir Kuršių marių vandens kokybę;
- prisidėti prie tarptautinių pastangų, mažinant klimato kaitą lemiančių dujų išmetimus.

Regioninė politika

134. Lietuvoje dar yra socialinė nelygybė tarp skirtingų regionų gyventojų. O juk augant nedarbui padaroma vis daugiau nusikaltimų, daugelyje regionų skurdas vis dar yra ant pavojingos ribos. Socialdemokratinė regioninė politika remiasi nuostatomis, kad būtina išplėsti ir sutelkti valstybės paramą problemiškiems regionams ne tik suteikiant verslo projektams lengvatines paskolas ar paskolų garantijas, atleidžiant nuo mokesčių, bet ir taikant struktūrinius plėtros reguliavimo svertus, tokius kaip regioniniai mokesčių tarifai ir pan., galima naudotis lengvatinių paskolų ar paskolų garantija, atleidimų nuo mokesčių, finansinėmis ar kitomis subsidijų formomis, finansuojant atrenkamus infrastruktūrinius ir socialinius projektus, bet ir taikant struktūrinius plėtros reguliavimo svertus (tame tarpe ir regioninių tarifų); naudoti aiškius kiekybiškai apibrėžtus kriterijus išskiriant labiausiai probleminius regionus. Pagal tuos kriterijus, probleminiais pripažintiems regionams būtina ieškoti tarptautinės ir teikti Vyriausybės paramą.

Vartotojų teisių apsauga

135. Plėtodami vartotojų teisių apsaugą, socialdemokratai skatina nevyriausybines vartotojų teisių gynimo organizacijas, bendradarbiauja su valstybinėmis vartotojų teisių gynimo ir kokybės kontrolės įstaigomis; gina kontrolės ir audito įstaigų nepriklausomybę; imasi priemonių, kad Lietuvos rinka būtų apsaugota nuo nesąžiningos konkurencijos, naudojant visuotinai pripažintas ir įstatymais įtvirtintas antidempingo, protekcines ir kitas rinkos apsaugos priemones, įteisintas ir ES teisės aktuose. Lietuvos rinka bus stipresnė, jei mes diegsime solidarumą mūsų vartotojų sąjūdyje, plėtodami tarpusavio supratimu paremtą tradiciją pirkti prekę ir paslaugą, teikiamą ar gaminamą Lietuvoje. Tai būtų
praktiškiausia tautinio solidarumo išraiška, naudinga visiems Lietuvos
vartotojams.

IX. SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

136. Mums socialinė demokratija tai:
- žmonių interesų gynimas, gerų gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimas, dalyvaujant įvairioms bendrijoms, asociacijoms, draugijoms ir grupėms, kai sprendžiami sudėtingi ūkiniai klausimai savivaldybėse;
- krašto ekonomikos stiprinimas, gausinant išteklius, keliant bendrąją visų gerovę, nepažeidžiant individo reikmių pirmenybės;
- ekonominio efektyvumo derinimas su socialinėmis garantijomis visuomenės stabilumo vardan.
Politinė demokratija siekia, kad išnyktų beteisiai, socialinė demokratija – kad išnyktų beturčiai.

Darbas ir pajamos

137. Mes esame už tokią valstybės socialinę politiką, kurios prioritetas yra žmonių užimtumas. Ši politika leidžia gyventojams oriai gyventi dirbant ir dorai gaunant pajamas, mažina socialinę įtampą visuomenėje. Todėl socialdemokratai privalo:
- mokesčiais ir kitomis ekonominėmis priemonėmis mažinti vis didėjančius pajamų skirtumus, ruošti užimtumo programas, skatinti investicijas, siekti, kad verslininkai rūpintųsi darbuotojų kvalifikacija ir tinkamomis darbo sąlygomis, didelį dėmesį skiriant perspektyviam darbui su šiuolaikinėmis technologijomis, taip pat prisitaikant prie darbo pasiūlos;
- remti profesinių sąjungų ir darbdavių socialinę partnerystę, ypač jų veiklą ekonominio švietimo bet profesinio mokymo srityje, sudaryti sąlygas žmonėms prisitaikyti tinkamai besivystančioje darbo rinkoje; sudaryti sąlygas „visą gyvenimą trunkančiam“ mokymuisi;
- sudaryti sąlygas jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje;

Socialinė apsauga

138. Nuosekliai laikysimės nuostatos, kad valstybės teikiama socialinė apsauga turi užtikrinti būtinas pragyvenimui lėšas visiems piliečiams ir papildomas paslaugas tiems asmenims, kurie dėl senatvės, negalios, artimųjų mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo praranda pajamas ir negali pakankamai aprūpinti savęs arba savo šeimos. Todėl mes:
- ekonominių problemų sprendimą siejame su socialinėmis garantijomis žmonėms; didinsime socialines išmokas, didėjant vartojimo prekių ir paslaugų kainoms;
- toliau diegsime skurdo mažinimo priemones;
-aktyvinsime savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir skatinsime bendruomenių judėjimą siekiant socialinio teisingumo.

Socialinis draudimas

139. Pagrindinė Lietuvos socialinio draudimo išlaidų dalis tenka valstybinio socialinio draudimo pensijoms. Valstybinio socialinio draudimo pensijos yra mažos. Siekdami užtikrinti socialines garantijas, mes išsaugosime Valstybinio socialinio draudimo sistemą. Sukurtą kaupiamojo pensinio draudimo pakopą remsime taip, kad nenukentėtų nei dabartiniai, nei būsimieji pensininkai. Tuo tikslu mes:
- racionaliau valdysime Valstybinio socialinio draudimo fondą;
- skatinsime privačių (laisvanoriškų) pensijų fondų steigimąsi;
- didinsime išankstines valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijas iš darbo rinkos išstumtiems priešpensinio amžiaus asmenims;
- teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsim socialinio draudimo įmokų mokėjimą, plėsim kovą su nelegaliu ir pusiau legaliu darbu.

Socialinė parama ir paslaugos

140. Socialinės paslaugos padeda seniems ir neįgaliems žmonėms palaikyti ryšius su visuomene, jausti gyvenimo pulsą, būti pilnaverčiais visuomenės nariais.
Plėtoti socialines paslaugas, siekti jų įvairovės yra ne tik savivaldybių, bet ir valstybės uždavinys. Todėl mes:
- greta dominuojančios valstybės socialinės paramos visokeriopai remsime subsidiarumo principu pagrįstas privačias ir nevyriausybinių organizacijų pastangas bei idėjas socialinio darbo srityje;
- sieksime, kad visiems gyventojams, kuriems to reikia, būtų prieinama socialinė parama ir socialinės paslaugos.

141. Mes ypatingą dėmesį skirsime žmonių su negalia profesinei reabilitacijai, gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos pritaikymui, kad jie galėtų naudotis vienodomis galimybėmis su sveikaisiais.

142. Nemažėja nusivylimas gyvenimu. Žmonės, ypač jaunimas, pasirenka narkomaniją bei alkoholizmą, gausėja savižudybių, nusikaltimų. Stiprinsime valstybės programas, įgyvendinančias prevencines priemones, stabdančias žmonių su rizikos veiksniais skaičiaus didėjimą.

Šeimos rėmimas ir būsto politika

143. Skatinti gimstamumą remiant šeimas yra viena iš tautos išlikimo ir šalies ekonominės plėtros sąlygų. Todėl toliau plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui (išmokas, neapmokestinamo pajamų minimumo didinimą ir pan.). Sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose.

144. Šeimos, ypač jaunos, negali įsigyti būsto net gavusios lengvatinius banko kreditus. Daugiabučiuose namuose gyvenančios šeimos turi savo butus renovuoti, pertvarkyti jų šildymo sistemas. Peržiūrėsime nacionalinę „Būsto“ programą ir ieškosime daugiau lėšų, šaltinių namams atnaujinti, apšiltinti, naujiems socialiniams butams statyti.

145. Vaikų teisių apsauga turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Sieksime, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų.
Mokyklų nelankančius vaikus grąžinsime į mokyklas.

Sveikatos apsauga

146. Sveikata šiandien suprantama kaip psichinių, socialinių ir biologinių komponentų visuma. Siekiant sveikatos, reikia taikos, gerų gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos ir švietimo. Norint Lietuvoje įgyvendinti šiuos reikalavimus, būtina plati sveikatos politika. Ji turėtų apimti sveikatos stiprinimą, sveikatos ugdymą, sveikatos saugą, ankstyvą ligų profilaktiką, savalaikę ir tikslią diagnostiką bei kvalifikuotą gydymą, reabilitaciją.

147. Mes teigiamai vertiname Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtą programą "Sveikata visiems vienodai prieinamomis sąlygomis", Lietuvos nacionalinės sveikatos programas, pasisakome už nuoseklų šių programų įgyvendinimą Lietuvoje. Žmonių sveikata - nacionalinis turtas. Jam išsaugoti būtina demokratinė sistema, pajėgi išspręsti ekonomines, socialines ir ekologines problemas.

148. Sveikata - tai socialinė, fizinė ir dvasinė asmens gerovė. Sveikata Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje pripažinta kaip asmens teisė į aukščiausią pasiekiamą sveikatos lygį. Žmogaus sveikatą reikia protingai puoselėti, tausoti, gerinti. Skatinsime palankią individui socialinę aplinką, ugdysime bendruomeniškumo ir solidarumo jausmą visuomenėje. Stiprinsime tarpžinybinį bendradarbiavimą ir nevyriausybinių organizacijų svarbą ligų profilaktikos srityje, atkreipiant dėmesį į ŽIV ir AIDS bei priklausomybių ligas.

149. Mes pasisakome už tai, kad Lietuvoje būtų tobulinama nacionalinė sveikatos sistema. Joje kartu su pagalba asmens sveikatai turėtų egzistuoti ir visuomenės sveikatos priežiūros sistema. Pastarosios dėka ligos ir nesveikatos priežastys būtų ne tik išaiškinamos, bet ir užkertamas kelias joms atsirasti.

150. Lietuva pribrendo europietiškai sveikatos visuomenės politikai. Vyriausybė turi nuolat nustatinėti esamos politikos įtaką sveikatai ir apie tai informuoti šalies gyventojus. Visuomenė turi žinoti apie visus jos sveikatai kenkiančius veiksnius, net jei tai atrodytų politiškai ir ekonomiškai nuostolinga. Mes gerinsime sveikatos ugdymą ir mokymą ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, suaugusių sveikatos švietimą. Lietuvoje būtina plėtoti sveikatos verslą - sveiko maisto produktų ir sporto įrengimų gamybą, sporto bazes naudoti pagal paskirtį, riboti sveikatai žalingą gamybinę veiklą.

151. Būtina realizuoti atsakomybę ir kompensacijas už žalą sveikatai dėl blogo gydymo, kenksmingos aplinkos ar informacijos apie ją stokos. Kiekvieną žmogų būtina suinteresuoti saugoti ir stiprinti savo sveikatą. Reikia parengti ir įteisinti sveikatos priežiūros standartus.

152. Būtinoji medicinos pagalba visose medicinos įstaigose turi būti teikiama nemokamai. Medicinos pagalba turi būti visuomenei priimtina ir prieinama. Medicinos įstaigų paslaugos, teikiamos pacientams turi būti tinkamai finansuojamos valstybės (savivaldybių), sveikatos draudimo ar privačiai. Besimokančiam jaunimui odontologinė pagalba turi būti nemokama. Mokyklose turi būti užtikrinama moksleivių sveikatos priežiūra.

153. Medikai turi turėti galimybę laisvai verstis savo profesija, papildomai užsidirbti, atliekant darbą pagal savo kvalifikaciją. Ruošiant medikus universitetinėse ir akademinėse įstaigose, jiems būtina dėstyti ne vien medicininius mokslus, bet ir ugdyti humaniškas gydytojų asmenybes, susiejant medicinos mokslą, studijas ir gydymo meną. Daugiau teisių reikia suteikti medikų specialybių draugijoms. Medikų darbo užmokestį didinsime sparčiau, nei kyla šalies vidutinis atlyginimas.

154. Ligų profilaktikos ir gydymo srityse reikia stiprinti pirminės medicinos pagalbą ir šeimos gydytojo instituciją. Skatinsime ambulatorinį paciento ištyrimą ir gydymą. Diegsime dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas ligoninėse ir ambulatorinėje grandyje. Renovuosime kaimo ambulatorijas ir išsaugosime ten tinkamą pagalbą pacientams. Užtikrinsime būtinas ir tinkamas reabilitacinio ir sveikatą atstatomojo gydymo paslaugas ir skatinsime ambulatorinių sveikatą grąžinamojo gydymo paslaugų plėtrą.

155. Ligoninių finansavimo srityje būtina siekti kuo didesnės biudžetinių lėšų
decentralizacijos, aktyvaus visuomenės dalyvavimo kontroliuojant ligonių lėšų valdymą. Mes palaikome privačias iniciatyvas, tačiau pasisakome už valstybinių ligoninių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos tinklo išsaugojimą.

156. Būtina plėsti garantijas gyventojams išlaidų vaistams kompensavimo srityje. Didinsime tam skirtas lėšas. Tobulinsime ambulatorinių vaistų kompensavimo tvarką pagal pacientų socialinę padėtį.

X. KULTŪRINĖ DEMOKRATIJA

157. Mums kultūrinė demokratija:
- tai įvairių pasaulėžiūrų bendruomenių savivalda, įtvirtinanti kiekvieno
bendruomenės nario laisvę gyventi ir kurti pagal savo sąžinę;
- tai visuomenės dalyvavimas kultūros politikoje, įgyvendinant kultūros programas, tobulinant kultūrinio bendradarbiavimo formas.
Kultūrinė demokratija padeda įgyvendinti toleranciją kaip kultūros principą, bendraujant skirtingų pasaulėžiūrinių ir tautinių bendrijų žmonėms.

158. Investicija į žmogų yra svarbiausias mūsų politikos tikslas. Tik tokios investicijos leidžia sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti ekonominį šalies augimą ir garantuoti geresnę visuomenės socialinę sanglaudą. Investicija į kultūrą, švietimą, mokslą ir naujausias technologijas yra esminis veiksnys, galintis lemti mažas pajamas turinčios šalies klestėjimą. Tą rodo daugelio Vakarų Europos valstybių istorinė patirtis. Pasisakydami už visuotinę galimybę visų socialinių sluoksnių žmonėms kuo išsamiau pažinti kultūros vertybes, įgyti bendrąjį, profesinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą, sieksime, kad švietimas, mokslas, kultūra būtų remiami ne tuščiais politiniais pažadais, o realiais sprendimais.

159. Mūsų tikslas - pasiekti, kad Lietuva taptų aukštos kultūros, išsilavinusių žmonių šalimi Svarbiausias mūsų švietimo politikos uždavinys yra užtikrinti gerą švietimo prieinamumą, pasiekti deramą jo kokybę ir veiklos veiksmingumą, kad efektyviai būtų naudojami visi finansiniai ištekliai. Kultūros politika turi būti orientuota į tai, kad būtų išsaugomas mūsų valstybės kultūros paveldas, plėtojamas profesionalusis menas, puoselėjama Lietuvos, kaip daugiatautės valstybės etninė kultūra, stiprinama lietuvių kalba. Kultūros politika turi remtis tuo, kad būdami Europos sąjungos šalimi praturtintume Europos kultūrą, paimtume geriausias šalių kultūros tradicijas, tačiau išsaugotume savo kultūrinį identitetą. Tam svarbiausia yra užtikrinti tinkamą švietimo, mokslo ir kultūros finansavimą. Įgyvendinant šiuos uždavinius būtina:
- nenukrypstamai laikytis švietimo ir mokslo finansavimo politikos tobulinimo, siekiant, kad skiriamos lėšos užtikrintų gerą švietimo ir mokslo kokybę, kad šalyje daugėtų išsilavinusių žmonių, kartu laikantis finansavimo veiksmingumo principo;
- užtikrinti stabilų kultūros finansavimo augimą bei veiksmingą lėšų panaudojimą, užtikrinti didesnį skaidrumą skiriant lėšas ir atsiskaitant už atliktą darbą;
- puoselėti ekonomiškai, socialiai ir kultūros požiūriu optimalų finansavimą, kad neišnyktų kaimo ir miestelių mokyklos;
- kuriant atvirą, informacinę visuomenę, atskleisti pasauliui Lietuvos kultūrą.

Švietimo politika

160. Didėjantys visuomenės socialiniai skirtumai mažina galimybes neturtingiesiems, ypač kaimo jaunimui, siekti mokslo. Per mažai dėmesio skiriama suaugusiesiems šviesti, kelti jų kvalifikaciją, perkvalifikuoti. Vis dar atsiliekame nuo kitų valstybių kurdami informacinę visuomenę.
Mūsų švietimo politikos kryptys:
- didinti   besimokančiųjų skaičių;
- plėsti mokyklų įvairovę, didinant švietimo prieinamumą visiems vaikams ir jaunuoliams;
- pasiekti, kad švietimo programos labiau atitiktų moksleivių ir visuomenės poreikius;
- siekti privalomo vidurinio išsilavinimo visiems;
-    puoselėti tautinių bendrijų mokyklas;
-   užtikrinti mokymo priemones mokykloms ir nemokamus vadovėlius moksleiviams, pirmiausiai iš tų šeimų, kuriems būtina visuomenės socialinė pagalba;
-    vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą, siekiant, kad ir moksleiviai, ir suaugusieji gebėtų naudotis informacijos lobynais ir taikyti informacines technologijas kasdieniniame gyvenime;
- stiprinti mokyklų bibliotekas;
- kurti visą gyvenimą besimokančiųjų visuomenę, įgyvendinti tęstinį mokymą;
-   plėsti studentų paramos sistemą;
-   sudaryti   sąlygas   kuo didesniam skaičiui moksleivių,   studentų ir   dėstytojų   dalyvauti   Europos programose;
-   sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms savarankiškai tvarkytis, įgyvendinti aukštųjų mokyklų finansavimo principą, saugantį jų autonomiją, bet įgalinantį skirtas lėšas naudoti efektyviai, tenkinantį aukštųjų mokyklą poreikius ir skatinantį pritraukti nebiudžetinių lėšų;
   - skatinti, kad aukštasis mokslas ir profesinis mokymas prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo, geresnio kvalifikuotų specialistų rengimo besikeičiančiai darbo rinkai, o rengiami specialistai labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.

Mokslo ir technologijų politika

161. Dabarties dinamiškame pasaulyje šalies gebėjimas keistis yra pagrindinė plėtros sąlyga. Gebėjimo keistis ugdymas įmanomas tik esant šiuolaikiškai šalies mokslo ir technologijų politikai. Mokslas ir naujos technologijos, gilios žinios, žmonių ir institucijų kompetencija yra perspektyvaus ūkio ir stiprios ekonomikos pagrindas. Varomoji technologijų ir naujovių perdavimo jėga yra universitetų, mokslininkų bei tyrėjų, pramonės ir komercijos įmonių bendradarbiavimas. Įgyvendinant Lisabonos strategiją būtina didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir taikomosios veiklos plėtrai iki 3 proc. nuo BVP, siekti verslo struktūrų didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, išlaikyti mokslo sritis, kur Lietuvos mokslo mokyklos yra stiprios ir pripažintos tarptautiniu lygiu.

162. Įgyvendinant mokslo ir technologijų politiką būtina:
- sudaryti palankias sąlygas Lietuvos mokslo įsiliejimui į ES mokslo ir tyrimų erdvę;
- esamą mokslo ir technologijų potencialą orientuoti į naujus tarptautinių rinkų diktuojamus uždavinius, aktyvų dalyvavimą ES Framework7 ir CIP bei kitose programose;
- kurti darnią mokslo ir verslo institucijų sąveikos sistemą, supaprastinti finansinės paramos skyrimą moksliniams tyrimams ir naujovėms, ypač jaunoms ir novatoriškoms bendrovėms;
- sudaryti palankias sąlygas tyrėjams ir specialistams dirbti savo šalyje

Kultūros politika

163. Mums svarbiausia kultūros politikoje yra:

- principo – “kultūra visiems” įtvirtinimas;
- tobulinti teisinę sistemą taip, kad ji užtikrintų humanizmo, demokratiškumo, tolerancijos, kultūros prieinamumo, tapatumo išsaugojimo, sprendimų kultūros srityje viešumo principus, gerintų paveldo apsaugą, jo kaupimą ir kontrolę, skatintų kultūros rėmimą ir plėtrą;

- kartu su kultūros darbuotojais, menininkais ir mokslininkais, jų kūrybinėmis ir profesinėmis organizacijomis tobulinti kultūros programą, nustatant problemas ir prioritetus, formuoti ilgalaikę strategiją jos įgyvendinimui; rengti kultūros plėtojimo valstybines ir regionines programas;
-teisiškai sureguliuoti nacionalinių kultūros institucijų kompetenciją ir atsakomybę visuose lygiuose (Vyriausybės, apskričių ir savivaldybių), visuomenės ir valstybinių institucijų sąveiką, įvedant realią kultūros valdymo decentralizaciją, suteikiant savivaldybėms daugiau teisių ir įgaliojimų, sudaryti lygias sąlygas aktyviai dalyvauti visiems visuomenės sluoksniams ir regionams kultūros veikloje;
- užtikrinti žmonėms laisvę ir galimybę ginti savo dvasines vertybes, apsaugant visuomenę, jaunąją kartą nuo vis labiau įsigalinčios dvasinės degradacijos ir agresijos reiškinių kultūroje;
- skatinti kūrybą, profesionalaus meno įvairovę, neišstumiant klasikinių ir nacionalinių meno vertybių.
- užtikrinti tapatumo principą, kaip tautos ir valstybės įtvirtinimo, saugumo ir išlikimo garantą, siekiant, kad kitų kultūrų perėmimas nevirstų savosios kultūros praradimu;
-siekti, kad kultūra, turinti tiesioginę ir didelę įtaką tiek valstybės politikai, tiek ir ekonomikai, būtų deramai finansuojama;

- kelti kultūros darbuotojų atlyginimus, skatinti kūrinių pirkimą muziejams, formuoti valstybinius užsakymus fondams. Deramai rūpintis iškiliausiais kūrėjais ir kultūros darbuotojais senatvės ir ligos atvejais;

- siekti, kad regionų kultūros įstaigų savarankiškumas netaptų dingstimi valstybei atsiriboti nuo atsakomybės už šalies kultūros būklę. Valstybės vaidmuo vystant kultūrą, išsaugant ir kaupiant paveldą turi išlikti svarbus. Reikia siekti, kad kultūros problemos nebūtų paliktos spręsti vien tik rinkai;

- pakeisti valstybės paramos leidybai būdą, finansuojant vartotoją, visų pirma - bibliotekas;
- skirti pakankamai lėšų bibliotekų fondams formuoti, panaikinti atsilikimą šioje srityje nuo kitų ES šalių. Bibliotekos turi tapti ne tik informacijos skleidėju, bet ir bendruomenių branduoliu (kartu su kultūros centrais);
- sustabdyti tolimesnį kultūros įstaigų veiklos “programizavimą”, nes jis mažina biudžetinį finansavimą, o tai gali tapti kultūros, ypač miesteliuose ir kaimuose naikinimu;
- tobulinti ilgalaikės valstybinės paveldosaugos strategiją ir perspektyvinę kultūros vertybių išsaugojimo programą;
- remti kultūros vertybių tyrimus, apskaitą, konservavimo ir restauravimo darbus;
- plačiau informuoti ir šviesti visuomenę paveldosaugos klausimais;

- sukurti sąlygas, skatinančias saugoti kultūros paveldą, diegti mokesčių ir lengvatinių kreditų sistemą, skatinančią paveldosaugą;

- skatinti turizmo verslo ir kultūros institucijų bendradarbiavimą, investicijas į kultūros objektus, siekiant, kad jie būtų išsaugoti ir gyvybingi, pritrauktų turistų;

- stiprinti kultūros įstaigas kaimuose, mažose gyvenvietėse, palaikyti kultūrinę saviraišką;
-remti užsienio lietuvių bendruomenių ir jų visuomeninių organizacijų kultūros, švietimo ir sporto programas;
- žymiai geriau finansuoti vaikų sporto mokyklas, plėsti sporto mokyklų tinklą, skatinti sporto masiškumą, plačiau įtraukti į šią veiklą visuomenę, sporto veteranus;

- siekti, kad darbdaviai dirbantiesiems sudarytų palankias sąlygas sportuoti, sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri skatintų verslą remti sportą.

- nustatyti aiškius kriterijus ir normatyvus, pagal kuriuos būtų remiamos aukšto sportinio meistriškumo profesionalaus sporto nacionalinės komandos ir individualūs meistrai.

XI. Mes Socialistų Internacionale ir Europos socialistų partijoje

164. Nuo pat narystės Socialistų Internacionale atkūrimo mes, socialdemokratai, aktyviai dalyvaujame Socialistų Internacionalo veikloje. Dalyvavimas Socialistų Internacionalo organizuojamose darbo grupėse, Tarybos posėdžiuose ar kongresuose suteikia mums galimybę nuolat jausti viso pasaulio socialistų problemas, koordinuoti savo veiklą bei tobulinti savo programines nuostatas. Nuo pat 1951 m. liepos 2 d., kai Frankfurte buvo paskelbta Socialistų Internacionalo deklaracija „Demokratinio socializmo tikslai”, Socialistų Internacionalas savo kongresuose plėtoja socialistinę mintį, apibendrina naujausią patirtį, priimdamas politines gaires, tinkančias visoms šį internacionalą sudarančioms socialistų, socialdemokratų ar leiboristų partijoms. Pamatinis principas, paskelbtas 1951 m., kad „socializmas tinka visiems, kas tik yra įsitikinęs, kad žmogaus išnaudojimas žmogumi turi būti pašalintas”, galioja ir šiandien. Socialistų Internacionalo Limos, Stokholmo, Paryžiaus ir San Paulo deklaracijos šiandien sudaro mūsų apmąstymų teorinius pagrindus. Būdami Socialistų Internacionalo nariais, mes siekiame suaktyvinti jo veiklą Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, kur socialdemokratiniai sąjūdžiai dar nėra stiprūs.

165. Europos Sąjungoje Socialistų Internacionalo veikla deleguota Europos socialistų partijai. Nuo 2004 m. esame visateisiai Europos socialistų partijos nariai ir turime du savo atstovus Europos Parlamento socialistų frakcijoje. Kartu su Europos Sąjungos valstybių narių socialistais, socialdemokratais ir leiboristais įsipareigojome kovoti už socialinį teisingumą kiekvienos šalies viduje ir už solidarumą tarp šalių, kuriant stiprią Europos Sąjungą. Per penkerius metus Europos parlamente mes įsipareigojome savo rinkėjams įvykdyti šiuos penkis pažadus:

- skatinti Europos vystymąsi, šalinti skurdą, kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų;

- priartinti Europos Sąjungos sprendimus arčiau piliečių;

- suvaldyti nelegalią migraciją ir siekti socialinės integracijos;

- kurti saugesnį, stabilesnį, taikingesnį ir teisingesnį pasaulį, tausojantį aplinką ir žmogų;

- skatinti Europoje demokratiją ir lygybę.

166. 2000 m., kai iš penkiolikos Europos Sąjungos valstybių trylika valdė socialdemokratinės, socialistinės ar leiboristinės vyriausybės, buvo pirmą kartą parengta ilgalaikė Europos Sąjungos plėtros strategija, pavadinta Lisabonos strategijos vardu. Būtent Europos socialistų partiją sudarančios Europos Sąjungos valstybių narių partijos patvirtino šią strategiją, kaip iki 2010 m. Europą paversti labiausiai dinamiška, žiniomis pagrįsta ekonomine erdve pasaulyje, pajėgia užtikrinti ekonominį augimą, aplinką tausojančią plėtrą, visuotinį užimtumą ir socialinę sanglaudą. Būtent dabar, kai Europos Sąjungoje vėl dominuoja dešiniosios jėgos, mes, socialdemokratai, privalome ypač energingai dirbti, kad Europos socialistų sukurta Lisabonos strategija būtų efektyviai vykdoma. Mes pasiryžę ginti šią strategiją, kad būtų išsaugoti socialiniai standartai, kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų, siekiama visiško užimtumo, aukštų aplinkos apsaugos standartų ir tvarios plėtros. Europos socialinis modelis turi būti stiprinamas ir modernizuojamas, ekonominis augimas neturi vykti socialinių garantijų sąskaita. Investicijos turi būti nukreipiamos į mokymosi visą gyvenimą sistemos sukūrimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, biotechnologijas ir žinioms imlias gamybos šakas.

167. Mes kartu su Europos socialistų partija siekiame solidaresnės, stipresnės Europos Sąjungos, išsaugančios socialinės rinkos ekonomiką ir solidarumą tarp valstybių narių. Todėl mes norime ir stipresnių socialinių partnerių, profesinių sąjungų bei nevyriausybinių organizacijų, padedančių burti progresyvias Europos sąjungos jėgas demokratijai, socialiniam teisingumui ir solidarumui Europos Sąjungoje stiprinti.

Todėl mes norime, kas Europos socialistų partija būtų:

- labiau matoma ir įtakingesnė Europoje;

- labiau demokratiška ir efektyvesnė Europoje;

- aktyviai įtraukianti visas nacionalines partijas į savo veiklą;

- atvira visiems savo partneriams.

Mes norime, kad LSDP Lietuvoje būtų tokia pati, kaip ir Europos socialistų partija Europoje.

Mes dalyvausime ir Europos socialistų partijos inicijuotame Pasauliniame progresyviųjų jėgų forume. Šiandien šiame Forume sprendžiamos kovos su pasauline AIDS pandemija problemos, nagrinėjami Afrikos vystymosi klausimai, ieškoma kelių Junginių Tautų reformai, Bretono Wudo (Bretton Woods) sistemos reformai, nagrinėjama globalizacijos įtaka socialinių problemų sprendimams. Tai gali prisidėti prie pasaulinės pažangos ir teisingesnės naujos pasaulio raidos užtikrinimo.

Mums, Lietuvos socialdemokratams, atsiveria naujos galimybės įtakoti ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir pasaulio raidą laisvės, demokratijos, socialinio teisingumo ir solidarumo kryptimi.

XII. Socialdemokratinė Lietuvos vizija

168. Dabar kaip niekada svarbi socialdemokratinė Lietuvos ir Europos Sąjungos vizija. Juk šiandien Lietuva – viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujųjų narių, kurios visos pagal savo išsivystymo lygį gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos senbuvių, ypač svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės nesivaržytų dėl paramos viena kitos sąskaita, bet suvoktų, jog tik solidarūs veiksmai, šių veiksmų ir politikų koordinavimas, abipusis bendradarbiavimas gali atnešti daugiau naudos tiek atskirai valstybei narei, tiek ir visai Europos Sąjungai. Nelygybė tarp turtingų ir neturtingų Europos Sąjungos valstybių šiandien akivaizdi, auga ir nelygybė naujųjų valstybių narių visuomenėse, kurstydama baimę ir įtampą, sėdama netikėjimą valstybių narių solidarumu ir viso Europos Sąjungos projekto sėkme.

169. Lietuva turi tik vieną kelią – naudodama politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės demokratijos instrumentus, gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Lietuva turi sėkmingai išnaudoti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas investicijoms į žmonių užimtumą, jų mokymą, perkvalifikavimą, galimybę ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje. Turi būti planuojamos ilgalaikės investicijos į mokslą ir tyrimus bei inovacijas ir modernias technologijas. Per keletą metų Lietuva turi pradėti realizuoti ir infrastruktūrinius transporto ir energetikos projektus, kad ekonominis augimas skatintų integraciją į vieningą Europos Sąjungos erdvę. Euro įvedimas Lietuvoje atneš savų trumpalaikių sunkumų, tačiau ilgainiui prisidės prie žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tačiau tai tebus monetarinis instrumentas. Tuo tarpu žinioms imliai ekonomikai ir informacinei visuomenei sukurti, aplinką tausojančiai plėtrai reikalingų biotechnologijų plėtrai reikia ilgalaikės strategijos. Ir tokia strategija yra – tai Lisabonos strategija, ji sukurta ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai. Tereikia ją įgyvendinti.

170. Pasirinkusi Europinės socialdemokratijos kelią, Lietuva neišvengiamai bus įtraukta į Europos informacinės visuomenės gyvenimą, kuriame vis labiau pradės dominuoti solidarios kooperacijos sugyvenimo principas tarp žmonių, organizacijų bei tautų prieš konkurenciją, siekiančią tik pelno ir jos plėšrumą.

Tai sudarys sąlygas naujų idėjų atsiradimui, sėkmingam ir efektyviam naujų technologijų, pirmiausia informacinių bei biologinių, įgyvendinimui;

todėl atsiras poreikis labai įvairaus profilio ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų

tai leis vis didesniam žmonių skaičiui:

- įgyti profesinį išsilavinimą ir susirasti darbą pagal kiekvieno sugebėjimus;

- dirbti, nes jo darbas taps jo gyvenimo esme, o ne vien priemonė gauti atlygį, kaip išgyvenimo šaltinį.

Tik eidama tokiu - socialdemokratinio solidarumo - keliu Lietuva tari galimybę išlikti pilnaverte Europos ir Pasaulio bendrijos nare, kurios kiekvienas žmogus dirbs jam malonų ir visuomenei reikalingą darbą. Taip bus, įgyvendinus socialdemokratinę GEROVES VISIEMS politiką.

Pasaulis įžengė į XXI amžių. Tai bus naujų, didžių atradimų ir kartu iššūkių, žmonijai amžius. Lietuva galėtų prisidėti prie žmonijos pažangos, padėdama įveikti dar nesuvoktas grėsmes. Tačiau Lietuvos indėlis į globalinius procesus priklausys nuo jos žmonių, nuo to, ar mūsų šalies gyventojai turės galimybes naudotis šiuolaikinių technologiją ir žinių visuomenės teikiamais pranašumais.

Tokios galimybės bus realesnės, jei vadovausimės kompleksiška politika, kurios dalys bus taip tarpusavyje suderintos, kad tarnautų žmogui. Tikra kelrode žvaigžde mums yra globalizacijos iššūkius nagrinėjanti Socialistų Internacionalo Paryžiaus Deklaracijoje nubrėžta politika bei kitos deklaracijos.

Tai bus nauja, mums taip reikalinga politika – SOCIALDEMOKRATINĖ GEROVĖS VISIEMS POLITIKA.

Renginių kalendorius

P	A	T	K	P	Š	S
<<	Liepa ’10					>>
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31

Papildoma informacija

Užduoti klausimą

Anketa

Apklausa

Ar pasitikite Kauno socialdemokratais?

	Taip
	Ne
	Neturiu nuomonės

Prisijungimas