Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

Prašo 15 milijonų

E. Masiulis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ patvirtino, kad ketina prašyti įtraukti į kitų metų biudžetą dar vieną išlaidų eilutę, kurios projekte kol kas nėra. Susisiekimo ministras tikisi, kad, Seimui grąžinus biudžetą Vyriausybei patobulinti, pavyks išprašyti 15 mln. litų. Tokia suma tikimasi dotuoti žlugusią Lietuvos aviaciją. Dar E. Masiulis  ketina uostus išbraukti iš specialiosios paskirties objektų sąrašo ir paversti bendrovėmis. Tai leistų juos privatizuoti.

Pasak ministro, norint atkurti galimybę, tarkime, skristi į Berlyną, nevažiuojant į Rygą, galima pasinaudoti vieninteliu būdu, kurio nedraudžia ES direktyvos, − būtent valstybės dotacija skrydžiams, užtikrinant valstybei būtinus maršrutus.

E. Masiulio teigimu, 15 mln. litų finansuojant Lietuvos aviaciją, vėliau per mokesčius, turistų atvežtus pinigus ir panašiai į biudžetą neva bus surinkta 30 mln. litų. „Valstybė turi padėti atkurti oro susisiekimą su Lietuva“, – tikino jis.

Keistai apsigalvojo

Prieš metus, vos tapęs susisiekimo ministru, E. Masiulis ne tik apie valstybės dotacijas, bet ir apie bet kokią paramą aviacijai nenorėjo girdėti. Iš prasiskolinusios keleivių oro vežimo kompanijos „flyLAL Airlines“ atėmus licenciją ir atmetus jos siūlymus suteikti valstybės garantiją 30 mln. litų paskolai, ši bankrutavo. Tada ministras kategoriškai teigė, kad valstybė pinigų dotacijoms neturi, o privatūs verslininkai patys išsigalvoja „nacionalinio vežėjo“ ir panašias sąvokas, kad siurbtų valstybės pinigus.

E. Masiulis dabar atmeta bet kokius priekaištus ir sako, kad minėta bendrovė buvo skolinga 100 mln. litų, o jam pradėjus eiti pareigas, tapo nebeįgali tęsti veiklą per kiek daugiau nei dvi savaites. „Manau, reikėtų kelti klausimą, kodėl taip nugyventa visa civilinė aviacija, o ne vien minėta bendrovė, ir adresuoti jį buvusiai valdžiai, buvusiai ministerijos vadovybei“, – aiškino ministras.

Jis pagaliau pripažino, kad be skrydžių likusi Lietuva praranda turistų srautus ir lėšas, kurios galėtų patekti į biudžetą per viešbučių ir restoranų verslą. E. Masiulis tikino, kad iš pradžių esą mėginta paskatinti aviacijos plėtotę optimizuojant Vilniaus oro uosto darbą, diegiant rinkodaros priemones. Dabar esą suvokta, kad to nepakanka.

„flyLAL Airlines“: mes perspėjome

Bankrutavusios skrydžių bendrovės savininkas Gediminas Žiemelis šiandien atsargiai komentuoja ministro pastangas ir primena siūlęs bendrą verslą bei prašęs net ne pinigų, o tik valstybės garantijos, kad būtų galima tęsti veiklą. Valstybė per tą laiką esą būtų gavusi mokesčius ne vien iš skrydžių, bet ir iš turistų.

„Neturint nacionalinio vežėjo, kuriam oro uostas būtų bazė, visos kitos priemonės – mokesčių mažinimai ir dotacijos – nieko vertos. Gali skirti ne tik 15, bet ir 150 mln. – pinigai išmesti į balą“, − sakė jis.

G. Žiemelis priminė, kad buvo siūlyta uždrausti komercinius skrydžius iš Kauno oro uosto, Palangą padaryti tik regioniniu oro uostu, kurio skrydžiai vyktų per Vilnių. Taip esą didėtų tiesioginių skrydžių į Vilnių, ir jokia užsienio kompanija nevogtų Vakarų Lietuvos.

„Sakėme, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) mokesčiai per dideli, bet mažinti juos reikėjo tik baziniam vežėjui. Perspėjome, kad kai neliks „flyLAL“, neliks ir tiesioginių reisų iš Vilniaus, iš čia skraidins visus į Rygą, paleis srautus iš Kauno ir Palangos. Keleivių skaičiaus kritimą beveik atspėjome – sakėme, kad jis sieks 40 proc.“, – priminė G. Žiemelis.

G. Žiemelio nuomone, aviaciją dotuoti reikia, bet didžioji pinigų dalis, jeigu rinkoje situacija drastiškai nesikeis, teks latviams. „Kodėl tuos pinigus turėtų gauti latviai, kuriam, už galimai neteisėtą veiklą Lietuvos rinkoje, bankrutuojanti „flyLal“ pateikė 200 mln. litų žalos ieškinį? Ministerija nutarė neremti skrydžių, todėl dabar, keisdama poziciją, galimai pažeis konkurencijos įstatymų. Tai jau teisinio vertimo klausimas, kaip valstybė, keisdama pozicijas, iškraipo rinkos sąlygas jos žaidėjams,“- dėstė verslininkas.

„Mes dideli aviacijos žaidėjai, pritartumėm jeigu būtų aišku, kad si dotacija pateks į lietuvių verslininkų rankas,“ – sako jis.

Remti skraidymą – keista idėja

Liberalo E. Masiulio užmojis dotuoti skrydžius, kai nėra nacionalinio vežėjo, pralinksmino ir liberalius ekspertus. „Gal imkime remti ir perkančiuosius automobilius? Kaip atrodo, kai iš valstybės biudžeto remiamas žmonių skraidymas lėktuvais?“ – stebėjosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Pasak jo, galima padaryti sociologinį tyrimą, kas daugiausia skraido lėktuvais – tai tikrai ne patys skurdžiausi žmonės.

Ž. Šilėnas akcentavo, kad skrydžiai – komercinis dalykas, tad valstybės pinigai šiai sferai remti nėra tinkama forma. Jis mano, kad skrydžių iki šiol nėra pakankamai, nes tam nėra paklausos.

Ekspertą glumina susisiekimo ministro kalbos, kad po kelerių metų tie 15 mln. litų atneš į biudžetą 30 mln. litų. Esą kol kas nėra aišku nei kas, nei kaip bus remiama.

„Gal kažkiek ir padidės tų skrydžių skaičius, nauda oro uostui. Tačiau pirmiausia tuos pinigus reikia iš kažkur paimti, juk tai valstybės pinigai“, − kalbėjo LLRI ekspertas ir pakartojo, kad idėja sunkmečiu iš biudžeto remti privačių asmenų skrydžius atrodo kiek keistai ir nesuprantamai.

Eksministro abejonės

Buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, vadovavęs ministerijai prieš E. Masiulį, irgi nusiteikęs skeptiškai. „15 mln. litų – labai didelis skaičius, kyla daug spėlionių. Reikia tai analizuoti. Šiuo metu tai tikrai per daug“, − kalbėjo A. Butkevičius. Pasak jo, jei toks E. Masiulio siūlymas pasiektų Seimą, vargu ar kas nors jam pritartų.

„Jei tai ilgalaikė perspektyva, gal ir būtų tikslinga, tačiau jei per metus tokia suma būtų skiriama, neaišku, kokie čia nuostoliai būtų dengiami, koks mechanizmas. Niekas neaišku“, − sakė jis.

Pasak A. Butkevičiaus, E. Masiulis kuo greičiau turėtų pateikti visus skaičius, dotavimo tvarką, kiek ir kokie skrydžiai būtų dotuojami, galiausiai, koks būtų oro uosto apkrovimas.

„O jeigu keleivių skaičius taip ir nepadidės? Arba kada tas skaičius taps toks, kad skraidinti nebebus nuostolinga?“ − A. Butkevičiui toks pasiūlymas kelia nemažai abejonių.

Be to, jam nesuprantama, kodėl ministrui tokia idėja šovė tik dabar, kai Vyriausybė jau suformavusi biudžetą.

„Jei tai yra taip svarbu, reikėjo paskirtam ministrui iš karto sudaryti darbo grupę, parengti siūlymus. Klausimas, manau, galėjo būti išspręstas per kokius tris mėnesius“, − aiškino A. Butkevičius.

Idėja parduoti – ne nauja

E. Masiulio pirmtakas primena, jog Lietuvos oro uostų privatizavimo idėja nėra nauja, apie tai buvo diskutuota ir socdemų valdymo laikais. Be to, kalbėta ir apie tai, jog tris pagrindinius Lietuvos oro uotus galima būtų  apjungti, po to skelbti viešąjį konkursą bei pritraukti privatų investuotoją.  

A. Butkevičius pažymėjo, jog socdemai būtų laikęsi principo, kuomet pagrindinį  akcijų paketą valdo Vyriausybė, o privatus investuotojas galėtų pretenduoja tik į mažąją dalį akcijų.

Be to, anot politiko, privatų kapitalą galima būtų pritraukti ir į atskiras sritis, pavyzdžiui, lėktuvos aptarnavimo paslaugos, paslaugų sfera

„Klausimas, ar E. Masiulio tikslas padidinti oro uostų įstatinį kapitalą pritraukiant privatų verslą, ar jų tikslas parduoti“, - svarstė jis.

Anot A. Butkevičiaus, blogiausia būtų, jei oro uostai privatizuojant būtų „suskaldyti“: pavyzdžiui, į privačias rankas atiduodamas tik keleivių  terminalas.

„Kad nebūtų taip, kad privatizuos kur juda didžiausi piniginiai srautai, o visa kita dalis papildomų veiklų, kurios susietos ir būtinos oro uostui nebūtų paliktos valstybei. Jos juk gali būti ir nuostolingos“, - sakė buvęs susisiekimo ministras.

Anot Ž. Šilėno, oro uostų privatizavimas – nebloga idėja. Tokia praktika ne nauja pasaulyje, dažnai pasitaikanti. Tačiau, pasak eksperto, tai reikia daryti ypač skaidriai, aiškiai, už didžiausią kainą, aukciono ar akcijų pardavimo būdu. 

„Svarbiausia – jokiu būdu nevaržyti konkurencijos tarp oro uostų“,- sakė Ž. Šilėnas ir tikina nepritariąs nei „flyLAL Airlines“, nei E. Masiulio siūlymams jungti, uždarinėti ar kitaip riboti oro uostų veiklą.

„airBaltic“ problemų nemato

Su bankrutavusia „flyLAL Airlines“ konkuravusi ir iš jos mirties pasipelniusi Latvijos bendrovė „airBaltic“ pripažįsta esanti patenkinta ministro siūlymais, kaip ir siūlymais toliau mažinti oro uosto mokesčius, ko nebuvo daroma, kol skraidė „flyLAL“.

„Dabartinė Lietuvos aviacijos rinka yra keblioje situacijoje. Siekiant, kad TVOU galėtų normaliai vykdyti savo veiklą ir didinti keleivių srautus, būtina pritraukti oro bendrovių. Valstybės suteikiama 15 mln. litų dotacija padės oro bendrovėms vykdyti naujus reikalingus maršrutus ir išvengti nuostolių“, − sako „airBaltic“ prezidentas Tadas Vizgirda.

Panašu, kad iš E. Masiulio, taip nenorėjusio leisti valstybės pinigus siurbti „flyLAL Airlines“ bei staiga atradusio slaptų resursų dar labiau ištuštėjusiame ižde, sumanymo kai kas tikrai turėtų naudos. Tai bus tie, kieno kišenėse nusės minėti 15 mln. litų ir jau dabar besidžiaugiantys latviai.

TIK FAKTAI

Pernai rudenį iš Vilniaus reguliariaisiais reisais buvo skrendama 28 kryptimis, dabar jų liko 14. Keliavusių žmonių skaičius smuktelėjo 43 proc.

„Lietuvos avialijos“ 2005 metais buvo privatizuotos nuostolingos − tais pačiais 2005-aisiais jos patyrė apie 30 mln  litų nuostolių.

Akcijų perėmimo dieną skola Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (TVOU) – 18 mln. litų (iš jų apie 7 mln. restruktūrizuota).
Skola VĮ „Oro navigacija“ – 6 mln. litų.

Skola bankui „Nordea“ (administruoja Turto bankas) – 20,1 mln litų  (su valstybės garantija).

2008 metų gruodį valstybei buvo pasiūlyta perimti 51 proc. „flyLAL“ akcijų. Tuo metu skolos valstybės įmonėms buvo:
TVOU − 18 mln. litų (iš jų apie 12 mln. restruktūrizuota).

Skola VĮ „Oro navigacija“ – 6 mln. litų (tokia pat).

Skola bankui „Nordea“  su valstybės garantija − 9 mln. litų (11 mln. mažiau nei privatizuojant).

TVOU 2008 metais uždirbo daugiau nei 10 mln. litų pelno.

„flyLAL“ jam sumokėjo 29 mln. litų mokesčių.

TVOU 2009 metais patirs apie 15 mln. litų nuostolį.

Šiandien E. Masiulis siūlo dotuoti skydžius Paryžiaus, Berlyno, Madrido, Londono, Amsterdamo ir Romos kryptimis.                                                                                                                                                                                                                                        Šaltinis:    http://www.balsas.lt/naujiena/316998/susisiekimo-ministro-virazai/rubrika:naujienos-lietuva-politika