Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės viešas atsiprašymas ir pasiteisinimas, kodėl per Kovo 11-osios iškilmes nebuvo perskaitytas prezidento Algirdo Brazausko sveikinimas, neįtikino Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojo Juozo Oleko, kadangi parlamento vadovė aiškinosi per vėlai jį gavusi, o tai, pasak J.Oleko „ne visai atitinka tiesą“. Politiko nuomone, I. Degutienė galėjo bent pasakyti, kad yra gautas toks sveikinimas ar jį pacituoti, kadangi iškilmingo minėjimo metu buvo pranešta apie kai kuriuos kitus sveikinimus, tačiau apie prezidento, Kovo 11-osios signataro A. Brazausko sveikinimą nieko net neužsiminta. Kadangi „žmonių reakcija buvo labai ryški“, tad J. Olekas išreiškė viltį, jog valdantieji pasimokys iš šios klaidos.

Komentuodamas politines aktualijas, Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas J.Olekas atkreipė dėmesį, jog valdantieji akivaizdžiai nebeturi daugumos, nes balsavimas už Seimo pirmininkės pavaduotojo kandidatūrą (prieš balsavo 72 Seimo nariai) – tai pirmas rimtas signalas, kad politinės jėgos persigrupuoja. „Apie alternatyvią opozicinių frakcijų pateiktą programą buriasi nauja dauguma“, - kalbėjo J.Olekas, informuodamas, kad programa buvo oficialiai įteikta abiejų liberalų frakcijų atstovams, o Krikščionių partijos sprendimo tikimasi jau šiandien.

J.Olekas spaudos konferencijoje kritikavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Karo prievolės įstatymo koncepciją, pagal kurią bus parengtas naujas Karo prievolės įstatymas. "Mano nuomone, tai didžiulė klaida, kuri gali sukelti didžiulę emigracijos bangą iš Lietuvos. Jų siūlomomis sąlygomis niekas nesutiks tarnauti", - kalbėjo buvęs Krašto apsaugos ministras.

Jo teigimu, siūlymas grįžti prie privalomo karių šaukimo arba jį sieti su būtinaisiais kursais, kurie truktų dvylika mėnesių – grįžimas į sovietinius laikus, nes tokia sistema egzistuoja tik kai kuriose totalitarinėse valstybėse. „Socialdemokratai yra prieš privalomos karo tarnybos grąžinimą“, - kalbėjo J.Olekas.

Politikas tvirtino, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog profesionalios kariuomenės sukūrimas neprieštarauja Konstitucijai. "Tai optimalus variantas, kuris tinkamas šiandieninėms Lietuvos geopolitinėms sąlygoms, šiandieninėms grėsmėms ir atitinka gyventojų lūkesčius. Yra galimybė patriotiškai auklėti Lietuvos jaunuomenę, o ne per prievartą pakviesti tarnauti ginkluotose pajėgose", - kalbėjo J.Olekas. Jo įsitikinimu, savanoriškumo pagrindais suburta kariuomenė yra gerokai galingesnė ir patikimesnė šalies gynybai. "Tarpukariu Lietuva turėjo 40 tūkst. šauktinių kariuomenę, leido beveik 24 proc. bendrojo vidaus produkto kariuomenei, ir nė vieno šūvio neiššovė, kada Lietuvai iškilo reali grėsmė. Taigi kariuomenės dydis ir šauktinių kariuomenė neišsprendžia šalies gynybinių pajėgumų", - teigė J.Olekas.